• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Kraujospūdis yra vienas pagrindinių rodiklių, padedančių įvertinti žmogaus sveikatą, tačiau ne visi žino, ką iš tiesų reiškia du matavimo metu matomi skaičiai. Per aukštas kraujospūdis ilgą laiką gali nesukelti jokių aiškių simptomų, tačiau didina įvairių širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tuo metu per žemas kraujospūdis kai kuriems žmonėms gali sukelti galvos svaigimą, silpnumą ar net alpimą.

GALERIJA (6)

Kraujospūdis yra vienas pagrindinių rodiklių, padedančių įvertinti žmogaus sveikatą, tačiau ne visi žino, ką iš tiesų reiškia du matavimo metu matomi skaičiai. Per aukštas kraujospūdis ilgą laiką gali nesukelti jokių aiškių simptomų, tačiau didina įvairių širdies ir kraujagyslių ligų riziką. Tuo metu per žemas kraujospūdis kai kuriems žmonėms gali sukelti galvos svaigimą, silpnumą ar net alpimą.

REKLAMA

Naujas tyrimas taip pat atkreipė dėmesį į kitą svarbų dalyką – reikšmės gali turėti ne tik pats kraujospūdžio dydis, bet ir tai, kaip jis keičiasi laikui bėgant. Tad ką reiškia kraujospūdžio rodmenys ir kada jau reikėtų atkreipti į juos daugiau dėmesio?

REKLAMA
REKLAMA

Primename, kad tai yra tik patariminio pobūdžio straipsnis. Dėl savo sveikatos ir mitybos visuomet rekomenduojama pasitarti su savo šeimos gydytoju arba vaistininku.

REKLAMA

Ką iš tiesų rodo kraujospūdžio skaičiai?

Kraujospūdis – tai jėga, kuria kraujas spaudžia arterijų sieneles, kai širdis pumpuoja kraują po organizmą, rašoma mirror.co.uk.

Matuojant kraujospūdį matomi du skaičiai. Pirmasis vadinamas sistoliniu, o antrasis – diastoliniu kraujospūdžiu. Sistolinis kraujospūdis parodo spaudimą arterijose tuo metu, kai širdis susitraukia ir išstumia kraują. Diastolinis – spaudimą, kai širdis tarp susitraukimų atsipalaiduoja.

REKLAMA
REKLAMA

Pavyzdžiui, jeigu kraujospūdis yra 120/80 mmHg, 120 yra sistolinis, o 80 – diastolinis kraujospūdis.

Kada kraujospūdis laikomas padidėjusiu?

Kraujospūdis gali šiek tiek svyruoti priklausomai nuo paros meto, fizinio aktyvumo, streso, kavos vartojimo ir kitų aplinkybių.

Bendrai orientuojantis:

  • normalus kraujospūdis – maždaug nuo 90/60 iki 120/80 mmHg;
  • aukštas kraujospūdis – 140/90 mmHg ar didesnis;
  • žemas kraujospūdis – mažesnis nei 90/60 mmHg.

Rodmenys tarp 120/80 ir 140/90 mmHg gali reikšti padidėjusią riziką ateityje susidurti su aukštu kraujospūdžiu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto vienas matavimas nebūtinai parodo tikrąją situaciją. Kraujospūdis gali laikinai padidėti dėl jaudulio, fizinio krūvio ar kitų priežasčių, todėl svarbu vertinti pakartotinius matavimus ir bendrą situaciją.

Aukštas kraujospūdis dažnai nejuntamas

Viena klastingiausių aukšto kraujospūdžio savybių yra ta, kad žmogus gali jo visiškai nejausti. Dėl šios priežasties aukštas kraujospūdis dažnai vadinamas „tyliuoju žudiku“. Žmogus gali jaustis visiškai gerai, nors jo kraujospūdis ilgą laiką yra per aukštas.

REKLAMA

Kai kuriais atvejais gali pasireikšti galvos skausmas, neryškus matymas ar krūtinės skausmas, tačiau vien pagal savijautą nustatyti aukšto kraujospūdžio neįmanoma. Patikimiausias būdas sužinoti savo kraujospūdį – jį pasimatuoti.

Ilgą laiką nekontroliuojamas aukštas kraujospūdis gali būti susijęs su didesne širdies ligų, insulto ir kitų komplikacijų rizika.

REKLAMA

Be to, per žemas kraujospūdis taip pat gali sukelti problemų. Ne visada mažesnis kraujospūdis reiškia ligą. Kai kuriems žmonėms žemesni rodmenys yra įprasti ir nesukelia jokių nepatogumų.

Tačiau jeigu kraujospūdis nukrenta per daug, gali atsirasti simptomų. Dažniausiai žmonės jaučia:

  • galvos svaigimą ar apsvaigimą;
  • pykinimą;
  • neryškų matymą;
  • silpnumą;
  • sumišimą;
  • alpimą.

Ypač verta atkreipti dėmesį, jeigu nemalonūs pojūčiai atsiranda staiga atsistojus ar pakeitus kūno padėtį. Tokiais atvejais kraujospūdis gali būti per žemas būtent dėl padėties pasikeitimo.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Svarbu ne tik skaičius, bet ir tai, kaip jis keičiasi

Naujas tyrimas, kuriame buvo analizuojami daugiau nei 57 tūkst. Jungtinės Karalystės Biobanko dalyvių duomenys, atkreipė dėmesį į kraujospūdžio svyravimus laikui bėgant.

Tyrėjai nustatė, kad didesnis kraujospūdžio rodmenų kintamumas buvo susijęs su didesne mirties rizika. Kai kurie kraujospūdžio svyravimai taip pat buvo susiję su didesne insulto rizika.

REKLAMA

Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad tai yra sąsaja, o ne įrodymas, kad būtent kraujospūdžio svyravimai sukelia mirtį ar insultą. Tyrimo autoriai taip pat mano, kad prieš pradedant kraujospūdžio kintamumą naudoti kaip įprastą klinikinį rodiklį reikia daugiau tyrimų.

Vis dėlto, kraujospūdį verta reguliariai pasitikrinti net ir tada, kai žmogus jaučiasi gerai – ypač todėl, kad aukštas kraujospūdis dažnai nesukelia jokių simptomų.

REKLAMA

Jeigu matuojant kraujospūdį rodmenys nuolat būna aukštesni ar žemesni nei įprastai, verta pasitarti su gydytoju. Taip pat nereikėtų ignoruoti pasikartojančio galvos svaigimo, silpnumo, alpimo ar kitų neįprastų simptomų.

Svarbiausia – vertinti ne vieną atsitiktinį skaičių, o kraujospūdžio rodmenis ir savijautą ilgesniu laikotarpiu.

Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę

Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų