Tirana drąsiai žvelgia į ateitį, neskubėdama kirsti praeities gijos. Mitas apie gangsterių irštvą seniai subliuško, o lankytojai yra kviečiami iš naujo atrasti kalnuotąją Albaniją.
Albanai didžiuojasi sakydami, jog jie yra vieninteliai Europoje, neturintys „McDonalds“ restorano. Tuo metu, kai šalies kaimynės bandė pritraukti investuotojus ir turistus, Albanija ieškojo savo vietos po dešimtmečius trukusios komunistinės izoliacijos. Enveris Hoxha, paslaptingasis diktatorius, neleisdavo jokiai informacijai iš pašalės pasiekti Albanijos. Jo valdymo laikotarpiu net užuolaidos buvo paskelbtos neteisėtomis.
Po diktatoriaus mirties 1990-aisiais pereinamasis laikotarpis atnešė laukinių Vakarų laisvės pojūtį su Tiranos gatves siaubiančiais gangsteriais. Tačiau dabar Albanija pasirinko europinį kursą ir 2008 m. buvo pakviesta įsilieti į NATO.
Įsikūrusi vakarinėje Balkanų pakrantėje, kur susitinka Adrijos ir Jonijos jūros, Albanija ilgą laiką buvo gerai užslėpta paslaptis keliautojams. Šalyje stebina ne tik pritrenkianti gamta, bet ir daugybė senovinių pilių. Šiuo metu tiek sostinės Tiranos naktinis gyvenimas, tiek architektūra išgyvena atgimimą.
Tiraną iš trijų pusių supa nuostabaus grožio kalnai, o švelnus klimatas beveik visus metus leidžia jais grožėtis. Didžiausias, Daičio kalnas, lankytojams atveria sostinės panoramą ir antro pagal dydį Dureso miesto apybraižą. Jo viršūnę galima pasiekti šveicarų sukonstruotu funikulieriumi. Deja, kalnų grožį neretai užtemdo vietinių paliekami šiukšlių kalnai.
Albanai yra labai smalsūs, svetingi žmonės. Vietiniai dažniausiai tikisi pasipraktikuoti anglų kalbos žinias su keliautojais. Prisėdus vienoje iš daugybės sostinės kavinių neilgai trunka susirasti naują draugą albaną. O kavinių kultūra išties visaapimanti – daugelis žmonių įpratę reikalus tvarkyti prie tradicinės machiatto kavos puodelio. Penktadienio ir šeštadienio vakarais jie paplūsta į gatves ir linksminasi iš širdies.
Nors mieste apstu socialinio realizmo žymių, Tirana rado išeitį. Sumanus meras ėmėsi perdažyti visus komunistinių laikų pastatus ryškiomis spalvomis ir taip įkvėpti gyventojus. Atrodo, kad eksperimentas pavyko – sostinė mirga marga spalvomis, o tiraniečiai trykšta entuziazmu. Už šį žingsnį pakeisti Tiranos veidą miesto vadovas buvo išrinktas geriausiu pasaulio meru 2004-aisiais metais.
Postmodernistiniai pastatai irgi dygsta lyg grybai po lietaus. Neseniai Europos firmos laimėjo konkursą rekonstruoti miesto istorinę širdį – Skanderbergo aikštę bei kelis kitus visuomeninius pastatus. O naujasis parlamento pastatas neslepia ambicijų estetizmu ir funkcionalumu pralenkti Reichstago pastatą Berlyne. Gausėja ir vadinamųjų boutique (stilingų mados krautuvėlių), kur vietiniai bei „importiniai“ dizaineriai puošia laisvės oru kvėpuojančią jaunuomenę.
Užeigos mieste dažniausiai siūlo paskanauti graikiškų salotų ar įvairių rūšių picų. Tradicinė albanų virtuvė panaši į turkų, nes šalis net 400 m. buvo Osmanų imperijos sudedamąja dalimi. Iki soties pripildyti skrandį atsieina apie 10 eurų. O nuplauti maistą padeda raki (anyžinė degtinė) ar boza – saldus kukurūzų gėrimas, tikras albanų pasididžiavimas.
Kadangi Tirana neturi priėjimo prie jūros, karštymečiu miestiečiai ir miesto svečiai gaivinasi Durese, uostamiestyje, įsikūrusiame vos 50 km nuo sostinės. Ypač jis mėgstamas italų turistų. Juk paplūdimiai čia tokie pat nuostabūs, o kainos nesikandžioja taip kaip Italijoje. Italų kalba, beje, vis dar išlaiko pirmos užsienio kalbos statusą daugeliui senosios kartos atstovų dėl dažnų šios šalies invazijų į Albaniją. Dėmesio vertas ir už 45 min. kelio nuo sostinės įsikūręs Kruje kaimelis, išlaikęs viduramžių architektūrą ir osmanų laikus siekiančią tvirtovę.
Nusprendusiems keliauti į šalį neprošal žinoti, jog nuo 2009 m. pakanka sumokėti simbolinį 1 euro įvažiavimo į Albaniją mokestį. Tokį patį mokestį prisieis mokėti ir išvažiuojant. Ir nereikia gąsdintis kulkomis „išrėtytų“ kelio ženklų, skelbiančių, jog patenkate į Albaniją (išvertus – erelių šalį). Pasieniečiai ne tik nebaisūs, bet paslaugūs ir supratingi.
Skenderbergo aikštė
Istorijos muziejus
Optimizmą įkvepiantis namas
