Anot Aplinkos apsaugos departamento (AAD) atstovų, dažniausiai pažeidimai fiksuojami dėl netinkamo atliekų tvarkymo, transporto priemonių naudojimo gamtinėse teritorijose, neteisėto stovyklavimo ar laužų kūrenimo neleistinose vietose.
Todėl departamento pareigūnai nuo liepos 1 d. pradeda vykdyti „Poilsiauk atsakingai“ reidus. Jų metu bus tikrinama, kaip poilsiautojai laikosi aplinkosaugos reikalavimų ir ar tausojama gamtinė aplinka.
Planuojama surengti 66 reidus visoje Lietuvoje, kurie tęsis iki liepos 31 d.
Taigi, ką svarbiausia žinoti prieš išvyką į gamtą?
Už šiukšles prie ežero ar miške – baudos
Poilsiaujant gamtoje draudžiama šiukšlinti, o susidariusias atliekas būtina surinkti ir išmesti į tam skirtus atliekų konteinerius, pažymi AAD atstovai.
Anot jų, nesutvarkius šiukšlių žvejybos vietoje ir taip pažeidžiant Mėgėjų žvejybos taisykles taikomas žodinis įspėjimas ar bauda nuo 30 iki 90 eurų.
Tuo metu poilsiautojai už šiukšlinimą gali gauti įspėjimą arba 20–50 eurų baudą.
„Gyventojai interaktyviajame žemėlapyje tvarkaulietuva.lt gali pranešti apie gamtoje paliktas atliekas. AAD pareigūnai išnagrinės pranešimą ir pasirūpins, kad būtų pašalinta žala“, – pasakoja specialistai.
Dėl to jie ragina būti sąmoningais ir pastebėtus nedidelius atliekų kiekius pagal galimybes surinkti ir išmesti į tam skirtus atliekų surinkimo konteinerius.
Miškas – ne vieta triukšmui
Poilsis gamtoje daliai gyventojų asocijuojasi su draugų kompanija ir linksmybėmis, tačiau miške galioja savos taisyklės.
Aplinkosaugininkai primena, kad pernelyg didelis triukšmas gali trikdyti ne tik kitus poilsiautojus, bet ir laukinius gyvūnus.
„Didelis triukšmas gamtoje gali kelti jiems stresą. Žvėrių trikdymas, įskaitant tyčia keliamą triukšmą su tikslu gąsdinti ar kitaip neigiamai paveikti laukinius gyvūnus, yra draudžiamas. Be to, triukšmaujant trikdomas ir kitų asmenų poilsis, todėl svarbu elgtis atsakingai“, – aiškina AAD specialistai.
Jie pabrėžia, kad už reikalavimų nesilaikymą gali būti taikomas įspėjimas arba bauda nuo 20 iki 50 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo 50 iki 110 eurų.
Alkoholis viešumoje: kur galima, o kur gresia baudos
Viešose vietose galioja ne tik elgesio, bet ir alkoholio vartojimo taisyklės. Specialistai primena, kad jų nepaisymas gali baigtis ne tik piniginėmis sankcijomis, bet ir kitomis administracinio poveikio priemonėmis.
Administracinių nusižengimų kodeksas numato, kad alkoholinius gėrimus ir kitus naudojant spiritą pagamintus svaigalus viešose erdvėse vartoti yra draudžiama.
Tokie reikalavimai galioja gatvėse, stadionuose, skveruose, parkuose, visų rūšių viešajame transporte, parodose, mugėse ir masiniuose renginiuose, kuriuose neleidžiama prekiauti alkoholiu, paplūdimiuose ir pan.
Tuo metu, vartoti alkoholį viešose vietose galima tik tuomet, kai tai leidžia įstatymai, pavyzdžiui, tam skirtose ir legaliai veikiančiose prekybos ar maitinimo vietose.
Už šio įstatymo pažeidimą gali būti skiriama bauda nuo 20 iki 100 eurų, o užfiksavus pažeidimą antrą kartą bauda didėja ir gali siekti nuo 100 iki 200 eurų.
Be piniginės nuobaudos, pažeidėjui gali būti paskirta administracinio poveikio priemonė. Šiuo atveju, asmuo gali būti įpareigotas dalyvauti alkoholio ar narkotikų vartojimo prevencijos, ankstyvosios intervencijos, sveikatos priežiūros, resocializacijos, bendravimo su vaikais tobulinimo, smurtinio elgesio keitimo ar kitose programose (kursuose).
Taip pat, jeigu nusižengimas fiksuotas viešojoje vietoje vykstančiame renginyje, gali būti skiriamas draudimas lankytis tokio tipo renginiuose nuo vieno mėnesio iki vienerių metų.
Patekti prie vandens telkinio gali visi
Prasidėjus šiltajam metų laikui ir maudynių sezonui, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) pažymi, kad visi gyventojai turi teisę laisvai praeiti ir naudotis ežerų, upių ir tvenkinių pakrantėmis, bet prie jų turi patekti teisėtai.
„Prie vandens pakrantės turi būti einama tik viešais keliais, takais ar kitais teisėtais priėjimais. Per privatų žemės sklypą galima eiti tik gavus jo savininko sutikimą“, – išskiria NŽT atstovai.
Įstatymai nurodo, kad vandens telkinių pakrantės negali būti užtvertos ar užstatytos taip, kad žmonės negalėtų jomis naudotis.
Anot NŽT specialistų, išimtys taikomos tik tam tikrose teritorijose, kuriose galioja specialūs patekimo ar lankymosi apribojimai.
Sklypų, kurie ribojasi su ežerais, upėmis ar kitais vandens telkiniais, savininkai bei naudotojai negali užkirsti kelio žmonėms judėti pakrante. Dėl to prie vandens turi būti paliekama laisva pakrantės juosta, kuria būtų galima praeiti.
Dažniausiai toks praėjimas turi būti ne siauresnis kaip 5 metrai, skaičiuojant nuo vandens telkinio kranto linijos.
Vis dėlto, jeigu ši vieta yra užpelkėjusi, driekiasi stačiu šlaitu ar skardžiu, praėjimas turi būti sudarytas toliau nuo vandens. Tokiu atveju svarbu, kad pakrantėje liktų bent vieno metro pločio saugi ir tinkama praeiti žemės juosta.
„Pakrante naudotis gali visi, bet būtina gerbti privačią nuosavybę. Be savininko leidimo negalima naudotis privačiais lieptais ir kita infrastruktūra, eiti per privatų kiemą ar žemės sklypą, taip pat šiukšlinti ar kitaip pažeisti viešąją tvarką“, – akcentuoja NŽT.
Tuo metu, jei prie pasirinktos pakrantės vietos nurodyta, kad šalia vandens telkinio esantis sklypas yra privatus, apsistoti jame be savininko leidimo galima tik dienos metu.
Šiuo atveju, tokioje vietoje būti leidžiama ne anksčiau kaip likus pusantros valandos iki saulėtekio ir ne ilgiau kaip pusantros valandos po saulėlydžio.
Galioja ne tik teisės, bet ir pareigos
Galimybė naudotis pakrante kartu reiškia ir atsakomybę elgtis tvarkingai. Poilsiautojai privalo pasirūpinti, kad po jų neliktų šiukšlių, kitų atliekų ar aplinkos taršos požymių.
Pakrantėse taip pat draudžiama važinėti automobiliais, motociklais ar kitomis transporto priemonėmis bei jas ten palikti.
Motorines transporto priemones galima statyti ar jomis važiuoti tik tam skirtose vietose – keliuose, gatvėse, automobilių stovėjimo aikštelėse ar gyvenamųjų namų kiemuose.
NŽT primena, kad už paviršinių vandens telkinių apsaugos zonų ar pakrančių apsaugos juostų apsaugos ir naudojimo režimo pažeidimą numatytas įspėjimas arba bauda nuo 30 iki 140 eurų.
Tuo metu, jeigu gyventojai pastebi, kad pakrantėje galimai neteisėtai įrengtos tvoros, vartai, statiniai ar kitos kliūtys, trukdančios laisvai praeiti, apie tai jie gali pranešti AAD bendruoju pagalbos telefonu 112.
Tais atvejais, kai kyla nesutarimų dėl sklypų ribų, nuosavybės, servitutų ar kitų su žeme susijusių civilinių klausimų tarp savininkų ir pakrantėmis besinaudojančių asmenų, reikėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą arba ginčą spręsti kitais teisės aktuose numatytais būdais.
