„Turėjome pusantros valandos susitikimą ir buvo, be abejo, kalbama apie gynybos biudžetą. Gynybos biudžetas mums yra absoliučiai svarbiausias klausimas ir jis turi būti išlaikytas toks, koks yra pateiktas Vyriausybės“, – Prezidentūroje žurnalistams kalbėjo šalies vadovo patarėjas Deividas Matulionis.
Nausėda paprašė Šakalienės palaukti
Antras susitikimo klausimas – D. Šakalienės tolimesnis darbas. G. Nausėda paprašė krašto apsaugos ministrės kol kas neteikti atsistatydinimo pareiškimo, esą nori tai aptarti su premjere.
„Ministrė yra parengusi atsistatydinimo pareiškimą, tačiau prezidentas paprašė jo neteikti, kol nebus tai aptarta su premjere rytoj ryte“, – sakė D. Matulionis.
„Koks sprendimas bus, priklausys nuo rytojaus pokalbio“, – pridūrė jis.
Paklaustas, kas gali pasikeisti rytoj, D. Matulionis atsakė nežinąs.
„Nežinau, kas gali pasikeisti“, – kalbėjo patarėjas.
D. Šakalienė pati teigė, kad svarsto trauktis iš pareigų, bet prieš tai norėjo susitikti su prezidentu.
„Turi būti pirmiausia dviejų svarbiausių žmonių sprendimas. Premjerės nuomonę irgi turime išklausyti“, – kalbėjo D. Matulionis.
„Šioje vietoje skubėjimas tikrai nėra pats geriausias sprendimas“, – pridūrė jis.
Vos tris minutes komentavęs ir išsisukinėjęs nuo tiesių atsakymų, kodėl D. Šakalienė raginama palaukti, D. Matulionis atsisveikino su žurnalistais.
Akivaizdu, kad prezidentas nenori prarasti D. Šakalienės kaip ministrės. Pradėjus formuoti Vyriausybę, šalies vadovas pasitikėjimą išreiškė dviem kandidatais – buvusiu jo paties patarėju Kęstučiu Budriu ir būtent D. Šakaliene.
Anot premjerės Ingos Ruginienės, jei D. Šakalienė atsistatydintų – socialdemokratai rastų kandidatą į politikės vietą.
„Manau, kad tai yra mūsų, socialdemokratų, ministerija. Jeigu ministrė tikrai atsistatydina – būsime pasirengę“, – kalbėjo I. Ruginienė.
„Kol kas tikrai neplanavome, jeigu bus toks poreikis – aš visada pasirengusi susitikti“, – paklausta, ar dar kalbėsis su ministre, atsakė premjerė.
Ruginienė: tai buvo paskutinis lašas pilnoje taurėje
Pirmadienį I. Ruginienė sakė turinti klausimų krašto apsaugos ministrei D. Šakalienei. Anot premjerės, išsiskyrus nuomonėms dėl gynybos biudžeto ir pasklidus jautriai informacijai susidarė „labai nemaloni situacija“. I. Ruginienė neslepė, kad jos pasitikėjimas D. Šakaliene yra sušlubavęs.
„Labai nemaloni situacija, į kurią pakliuvom, kalbant ir apie biudžetą, bet tai turbūt ne paslaptis, kad tai buvo paskutinis lašas pilnoje taurėje. Pati labai vertinu atvirumą iš visų ir reikalauju iš kiekvieno ministro to paties atvirumo ir atsakingo požiūrio“, – pirmadienį žurnalistams kalbėjo I. Ruginienė.
„Man labai gaila, kad mes dėję dideles pastangas stiprinti gynybą gavome tokį informacinį karą tarpusavyje. Labai dėl to iš tikrųjų apgailestauju“, – apie viešojoje erdvėje paskleistą informaciją kalbėjo premjerė.
I. Ruginienė teigė D. Šakalienei turinti klausimų ir dėl gynybos pramonės, ir dėl „tam tikrų sąsajų“ su verslu.
„Dėl to priėmiau sprendimą, kad gynybos pramonės failą perduodu kuruoti į lyderiaujančias pozicijas Ekonomikos ir inovacijų ministerijai bei Finansų ministerijai. Nuo šiol šitos dvi ministerijos kuruos šitą failą“, – kalbėjo ji.
I. Ruginienė nurodė laukianti iš D. Šakalienės „tam tikrų atsakymų“. Vėliau ji patikslino, kad tikisi jų sulaukti dar šią savaitę.
„Šiandien buvo ir ministrei nurodyti tam tikri klausimai, kuriuos ji turės atsakyti per tam tikrą laiką. Ir, manau, tada ateis ir mano išvados“, – sakė I. Ruginienė.
Paklausta, ar dar pasitiki krašto apsaugos ministre, I. Ruginienė neslėpė: „Dabar pasitikėjimas tikrai yra sušlubavęs, bet dar palaukime atsakymų.“
Trintis tarp premjerės ir D. Šakalienės paaštrėjo viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai, neva gynybos biudžetas bus mažesnis nei planuojama. Tokią informaciją biudžeto projektų registravimo išvakarėse paskleidė nuomonės formuotojai, kurie galimai dalyvavo neoficialiame susitikime Krašto apsaugos ministerijoje.
„Su ministre daug ką aptarėme. Man kyla nemažai klausimų ir, matyt, man reikės daugiau laiko, kad į tuos klausimus būtų atsakyta. Ne tik apie organizuojamą renginį, kur buvo pristatyta tikrovės neatitinkanti informacija, bet ir apie kitus dalykus“, – teigė I. Ruginienė.
Trintis su KAM
Vyriausybė trečiadienį pritarė Finansų ministerijos parengtiems kitų metų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui ir teiks jį Seimui. Pagal projektą, gynybai siūloma skirti 4,79 mlrd. eurų, arba 5,38 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Tokia suma numatyta KAM skiriamuose asignavimuose.
Opozicija, verslo atstovai, kai kurie visuomenininkai ir žiniasklaida biudžeto projektų registravimo išvakarėse nerimavo, kad Vyriausybė gali gudrauti po gynybos finansavimu „pakišdama“ dvigubos paskirties projektus, pavyzdžiui, kariuomenei reikšmingus kelius. Tokiu atveju ginkluotosioms pajėgoms būtų skirta mažiau pinigų nei žadėta.
Tokią informaciją kitų metų biudžeto registravimo išvakarėse feisbuke skelbė apžvalgininkai Marius Laurinavičius, Aleksandras Matonis ir kiti.
Paaiškėjo, kad tai galėjo paskatinti Krašto apsaugos ministerijoje anksčiau šią savaitę surengtas neskelbtas susitikimas, kur viešosios erdvės veikėjai (įskaitant minėtus) buvo perspėti, jog Vyriausybė galimai nesilaikys įsipareigojimų dėl gynybos finansavimo.
Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas patvirtino, kad ministerijoje neoficialus susitikimas su gynybos temomis rašančiais asmenimis vyko, tačiau buvo kalbėta neva ne apie mažesnį gynybos finansavimą, o apie poreikius.
Ketvirtadienį socialdemokratų lyderis Mindaugas Sinkevičius sukritikavo D. Šakalienę – ministrės elgesį jis pavadino „keistu žanru“.
Pati D. Šakalienė viešai neigė abejones pareiškusi, kad visas gynybos biudžetas apima krašto apsaugos sistemos poreikius ir leidžia laikytis plano, kad kariuomenės divizija būtų visiškai išvystyta iki 2030 metų, taip pat kad Lietuva būtų pajėgi priimti Vokietijos brigadą 2027-aisiais.
„Šiuo metu, ką mes šiandien gavome, <...> tai šitas biudžetas iš esmės yra krašto apsaugos sistemos biudžetas, tai yra atitinkantis iš esmės projekciją, kuri buvo pateikta Valstybės gynimo tarybai sausio mėnesį, kur yra susieti visi mūsų prioritetai nuo divizijos iki (Vokietijos – red. past.) brigados“, – žurnalistams kalbėjo ministrė.
Šių metų pradžioje Valstybės gynimo taryba (VGT) nutarė 2026–2030 metais gynybai skirti 5–6 proc. BVP.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
