Nors Lietuva prarado kelis šimtus tūkstančių gyventojų, jų svetur uždirbti pinigai maitina ir rengia nemažą dalį Lietuvos – šalies bankuose kasmet gula maždaug po milijardą litų, tvirtina „Respublika“.
Be to, gal antra tiek lėšų iš JAV, Airijos, Ispanijos, D. Britanijos parplaukia į mūsų šalį siuntiniuose, kelionės krepšiuose ir kitais įmanomais būdais. O kai kurie emigrantai savo pinigus įduoda prekes vežiojantiems vairuotojams.
Lietuvos banko atstovas spaudai Mindaugas Milieška „Respublikai“ sakė, kad fizinių asmenų indėliai, pervesti į Lietuvos bankus iš užsienio, 2005 m. siekė apie 866 mln. litų, o 2006 m. ši suma viršijo 1 mlrd. litų.
„2006 m. SEB Vilniaus bankas gavo pervedimų už 370 mln. dolerių, eurais – iš Airijos ir Ispanijos – 88 mln., D. Britanijos svarais sterlingų – 55 mln.“, - „Respublikai“ sakė banko prezidento patarėja, šeimos finansų ekspertė Julita Varanauskienė, pabrėždama, kad didžioji dalis bent jau iš šių ES šalių gautų pinigų gali būti emigrantų lėšos.
J. Varanauskienė pasakojo, kad dalis svečioje šalyje uždirbtų pinigų Lietuvoje gali būti skiriama vartojimui – gimtinėje gyvenančių emigranto šeimos narių ar artimųjų maistui, drabužiams, būstui išlaikyti. Taip pat investicijoms į nekilnojamąjį turtą Lietuvoje – kai kurie perka nekilnojamąjį turtą, kiti pervedinėja pinigus paskoloms už būstą grąžinti. Kita lėšų dalis skiriama išsilavinimui, kai baigę vidurines mokyklas moksleiviai važiuoja užsidirbti studijoms arba pragyvenimui studijų metu.
Pasak J. Varanauskienės, Pasaulio bankas atliko tyrimą, kaip paskirstomi užsienyje uždirbti pinigai. Atrinktose 6 Vidurio ir Rytų Europos šalyse (tarp jų Lietuvos nėra) atlikta apklausa parodė, kad maždaug 30 proc. perlaidų „pravalgoma“ – skiriama maistui ir drabužiams, 15 proc. – būstui ar buičiai pagerinti, 10 proc. – išsilavinimui ir santaupoms, 5 proc. – savo verslui. Toje pat apklausoje minima, kad Lietuvoje emigrantų pinigai sudaro 5 proc. visų namų ūkio išlaidų.
„Manytume, kad ir Lietuvoje proporcijos gali būti panašios“, teigė ekspertė.
Daugelis „Respublikos“ kalbintų emigrantų pripažino, kad pinigus perveda pasinaudodami bankų paslaugomis, atsidarę sąskaitas užsienio šalyse.
Kai kurie pasakoja, kad užsienio sąskaitai pasigamina dvi mokėjimo korteles, iš jų vieną palieka Lietuvoje, kad artimieji galėtų naudotis sąskaitoje esančiais pinigais.
Pasaulio banko apklausa rodo, kad 41 proc. migrantų naudojasi neformaliais pinigų siuntimo kanalais – per pažįstamus ar tokias paslaugas nelegaliai teikiančius asmenis.
Tačiau bankai abejoja tokio pinigų pervedimo būdo saugumu. „Manytume, kad dažniausiai juo naudojasi nelegaliai dirbantys, kurie negali atsidaryti sąskaitų bankuose“, - „Respublikai“ sakė J. Varanauskienė.
