Nuo šiol Kaune neapmokestinamoji gyventojo turimo žemės sklypo dalis negali būti didesnė nei 10 arų. Taip pakeistas nuo 1992 metų galiojęs Kauno miesto tarybos sprendimas mokesčio lengvatą privačios žemės savininkui taikyti iki 20 arų jo valdomam žemės plotui.
Dabar miesto tarybos sprendimu dvigubai sumažėjo neapmokestinamas žemės sklypo plotas asmenims, kuriems nustatytas iki 40 procentų darbingumo lygis, asmenims, sulaukusiems senatvės pensijos amžiaus, ir nepilnamečiams vaikams, kai žemės savininkų šeimose apmokestinamojo laikotarpio pradžioje nėra darbingų asmenų.
Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, 2008 metais buvo 76011 žemės mokesčio mokėtojų, iš jų 1326 buvo suteikta mokesčio lengvata už 930 977 litus.
„Mano galva, ir 10 arų sklypas, gyvenant dideliame mieste, - nemaža prabanga, todėl neapmokestinamą plotą būtų galima dar labiau sumažinti, iki vadinamojo tipinio dydžio - 6 arų. Už likusią sklypo dalį privatininkai turėtų visus mokesčius mokėti. Jei neišgali, tegul susimažina per dideles valdas“, - siūlė tarybos posėdyje Lietuvos liberalų sąjūdžio atstovė dr. Jūratė Matekonienė. Tačiau kiti tarybos nariai, kiek pasiginčiję, šį pasiūlymą atmetė.
Anot Kauno savivaldybės administracijos Finansų skyriaus vedėjo Algimanto Lauciaus, sumažinus neapmokestinamojo žemės sklypo dydį, galima tikėtis į miesto biudžetą gauti papildomai iki pusės milijono litų kasmet.
