Palaipsniui didėjantis išduotų paskolų kiekis, palyginti mažas namų ūkių įsiskolinimų skaičius ir verslo sukauptas kapitalas yra pagrindinės priežastys, dėl kurių netrukus galime laukti verslo sektoriaus atsigavimo. Tokią nuomonę „Swedbank“ spaudos konferencijoje išsakė „Swedbank“ Stambių verslo klientų departamento vadovas Mintautas Miškinis.
„Ateityje namų ūkių skolos lygis turėtų augti, o verslininkai gali tikėtis atsigavimo, – aiškino M. Miškinis. – Prielaidos augimui yra ir kaip niekada žemas verslo įmonių skolos lygis. Bendrovės turi pakankamai resursų ir „sveikatos“ investuoti.“
Tiesa, kol kas investuoti verslas neskuba „Makroekonomistai kalba apie tai, kad Lietuvoje darbo našumas auga, tačiau nežiūrint į tai, kad jis auga, išlieka mažesnis nei išsivysčiusių Vakarų valstybių. Investicijos vienam darbuotojui yra gerokai mažesnės. Jei norime pasiekti Vakarų valstybių darbo našumą, reikalingos papildomos investicijos“,- aiškino M. Miškinis.
Jis taip pat pridūrė, kad reikiamą postūmį reikalingoms verslo investicijoms galėtų suteikti pagyvėjęs eksportas ir padidėjęs vidaus vartojimas.
Kokias verslo idėjas dabar finansuoja bankai? M. Miškinio nuomone, finansuodami verslus bankai didžiausią dėmesį kreipia į tvarią verslo idėją, komandos kompetenciją, nuosavų lėšų dalį ir tai, kiek verslininkas geba suvaldyti kylančias rizikas.
„Swedbank“ verslo bankininkystės tarnybos vadovas Vytautas Bučiūnas pridūrė, kad pastaruoju metu daugiausiai finansuojamos verslo sritys yra energetikos, komunalinių paslaugų ir transporto . Prieš krizę augęs nekilnojamojo turto ir aplink jį besisukančių statybų ir kiti sektoriai – mažiau aktyvūs.
Apžvelgdamas Lietuvos bankų veiklą po krizės V. Bučiūnas pažymėjo, kad svarbiausi pokyčiai bankiniame sektoriuje buvo dėl Bazelis III įgyvendinimo padidintas kapitalo rodiklis, griežčiau reguliuojamas likvidumas ir bankų vidaus kontrolė. Pagal šiuos rodiklius Lietuvos bankų sektorius esą atrodo gerai.
„Kapitalo didinimas yra pagrindinis iššūkis Europos bankinei sistemai. Pagal formalius rodiklius Lietuvos bankų sistemos kapitalo pakankamumas yra pakankamas.“ Tiesa, pašnekovas pridūrė, kad ir „Snoro“ kapitalo rodiklis buvo gerokai didesnis negu minimalus 8 proc. – viršijo 10 procentų.
Kitas svarbus bankų rodiklis, kuriam skiriama daug dėmesio – likvidumas. Pasak V. Bučiūno, Lietuvos bankų likvidumo rodiklis kol kas yra perteklinis.
