Praėjusią savaitę „Švyturys-Utenos alus“ paskelbė, kad atsižvelgdami į nuo kovo 1 dienos 112 proc. padidėsiantį alaus akcizo tarifą ir su tuo susijusį alaus rinkos susitraukimą, reorganizuos gamybos ir logistikos padalinius Klaipėdoje, perskirstys gamybos pajėgumus. Tai reiškia ne tik gamyklos perkėlimą į Uteną, bet ir darbuotojų atleidimą.
„Švyturys-Utenos alus“ vadovas Rolandas Viršilas akcentavo, kad Klaipėdos darykla nebus uždaryta. „Klaipėdą matome kaip mūsų „craft“ alaus gamybos centrą, tam jau pradėjome daryti investicijas ir ruoštis“, - sakė jis.
Pranešta, kad darbo neteks 20 žmonių. Šiuo metu darbo neteko jau 40.
„Švyturio-Utenos alaus“ generalinis direktoriaus Rolando Viršilos komentaras
Paskelbus apie skaudų, tačiau neišvengiamą sprendimą reorganizuoti mūsų gamybos ir logistikos padalinius Klaipėdoje bei mažinti etatų skaičių, reikia dar kartą pasakyti tai, kas yra svarbiausia – ir toliau būsime svarbia uostamiesčio dalimi. Pažadėjome sau ir kaip verslas tikrai prisitaikysime prie mums diktuojamų sąlygų, tačiau dabar norisi dar kartą aiškiai pasakyti, kur yra tikrosios kiekvieno veiksmo priežastys. Apie viską iš eilės.
Praėjusiais metais mes tikrai nesitikėjome tokio scenarijaus, koks buvo padiktuotas mums naujųjų Seimo narių dar metų pabaigoje. Kaip savo rinkos lyderiai esame pratę skaičiuoti ir prognozuoti, tačiau tokius valdžios padiktuotus pokyčius prognozuoti būtų itin sunku net pačiam geriausiam ekonomistui. Tokių turbūt tiesiog neatsirastų. Valdžioje, matyt, veikia kiti logikos dėsniai.
Per keletą pirmųjų šių metų mėnesių buvome priversti pranešti apie 40 savo srities profesionalų, mūsų kolegų, draugų, žmonių, kurie prisidėjo prie to, kokie esame dabar, atleidimą. Jei norime toliau išlikti – tiesiog turėjome tai padaryti. Buvusiems darbuotojams samdysime profesionalius konsultantus, padėsiančius susirasti naują darbą, jiems įmonės lėšomis pagalbą teiks įdarbinimo agentūra, bus apmokėtas ir savanoriškas sveikatos draudimas vieniems metams.
O dabar prie priežasties. Kaip žinote, nuo kovo mėnesio akcizas alui dabartinės valdžios yra keliamas net keliolika kartų (dabartinis akcizas didinamas net 112 proc.). Nereikia būti dideliu ekspertu, jog suprastum – rinkai tai yra didelis smūgis. Dėl to prognozuojame, kad remiantis pakankamai optimistiniu scenarijumi – šiais metais alaus rinka smuks bent penktadaliu. Elementaru, kad besitraukiančioje rinkoje, mažėja ir darbo vietų poreikis, nes mažesniam produkcijos kiekiui parduoti tiesiog reiks mažiau sunkvežimių vairuotojų, krovikų, gamybos ar administracijos darbuotojų.
Noriu pabrėžti, kad būtent dėl šių priežasčių gamybos padalinys Klaipėdoje bus mažinamas, o ne naikinamas, gamyba šioje darykloje ir toliau vyks pagal pakoreguotus planus, jau paskelbėme, jog į šią gamyklą investuosime 7 mln. eurų. Nuo šiol čia bus koncentruota „Švyturio tradicinės kolekcijos“ alaus rūšių bei vadinamojo „craft“ „Raudonų plytų“ išskirtinio skonio alaus gamyba. Įsivaizduojame Klaipėdą kaip tikrojo „craft“ alaus meistrystės centrą visos Lietuvos mastu.
Pabaigai. Dabartinės valdžios atstovų noras kovoti su alkoholizmu yra absoliučiai teisingas ir mes jį palaikome. Tačiau žmonės juk negyvena steriliose įstatymų leidėjų knygose, kuriose dažnai sprendimai argumentuojami matematiškai, prielaidos visada idealiai atitiks galutinį rezultatą, o žmogus tampa tik „statistiniu vienetu“, kuris turėtų daryti taip kaip yra rašoma.
Argumentuotai diskusijai pradėti pateiksiu čia tik vieną pakankamai realų scenarijų: nesunku įsivaizduoti, jog pakilus akcizams vietiniam alui Lietuvoje – per tam tikrą laiką itin suaktyvės „alkoholio taškų“ rinka pasienyje, kur produkcija tiesiog bus pigesnė (tai beje jau vykstantis scenarijus kitose šalyse). Tuomet kyla klausimas, ar tikrai alkoholio vartojimo mastą reguliuos tiesiog keliolika kartų didinamas akcizas? Kai kurie sprendimai tiesiog neatlaiko kritikos.
Iš praktikos žinome, kad eiliniam seimūnui pasidaro labai sunku laviruoti teorinėmis sąvokomis tada, kai pradedi kalbėti darbuotojų atleidimą dėl konkretaus sprendimo, galimą juodosios rinkos augimą, masinį pigesnio alkoholio turizmą į kitas šalis, mokesčių surinkimą, kuris nesusijęs su tik matematiniu požiūriu, sociologines ir demografines problemas, regionuose.
Pasikalbėkime apie tai ir tik tada imkimės darbų.
