Pradedama garsinti ir skatinama įgyvendinti Pasaulinės sveikatos dienos šūkį „Gera sveikata – ilgesnis gyvenimas“.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusių metų pradžioje šalyje gyveno daugiau kaip 700 tūkstančių vyresnių nei 60 metų žmonių. Jie sudarė 21,6 procento visų gyventojų.
Visuomenė sparčiai senėja, tad vis dažniau bandoma į tai atkreipti lyderių, institucijų dėmesį ir jiems padedant skatinti sveiką senatvę, ieškoti neatidėliotinų sprendimų, naudingų viso pasaulio žmonių sveikatai stiprinti.
Kiekvienais metais balandžio mėnesį minimos Pasaulinės sveikatos dienos tema, kurią ketinama gvildenti ištisus metus, – sveikas senėjimas.
Moterų daugiau
Pasak Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Metodinės pagalbos ir strategijos formavimo skyriaus vedėjos Rūtos Babravičienės, ne tik Lietuvoje, bet visame pasaulyje, ypač išsivysčiusiose šalyse, vyksta dideli demografiniai pokyčiai, ilgėja gyvenimo trukmė, daugėja šio reiškinio sukeliamų problemų.
„Senėjimo procesas turi būti svarbus visiems: jauniems ir seniems, vyrams, moterims, nes dabar pats laikas pradėti rūpintis žmonių senėjimo kokybe. Kuo greičiau žmonės tai supras, tuo bus geresnė visų sveikata ir ilgesnis gyvenimas“, – sako skyriaus vedėja.
Demografinė situacija keičiasi labai sparčiai. Tikėtina, kad maždaug 2060 metais beveik 37 procentai Lietuvos gyventojų bus pagyvenę žmonės.
Nuo 2008 metų tokių asmenų skaičius viršija vaikų iki 18 metų skaičių. 2011 metų pradžioje 100 vaikų teko 115 pagyvenusių žmonių. Prieš dešimtmetį 100 vaikų teko 78 pagyvenusieji.
2011-ųjų pradžioje Lietuvoje pagyvenusių moterų buvo 1,8 karto daugiau nei vyrų.
Ko mes norime
R. Babravičienė sako, jog Pasaulinė sveikatos organizacija siūlo pagalvoti apie tai, kokią visuomenę mes norime matyti, ir pagrindinį dėmesį skirti sveikam tos visuomenės senėjimui.
Jei vyresnio amžiaus žmonės ilgiau išliks sveiki, sumažės ir sveikatos priežiūros sistemai tenkantis krūvis.
Sulaukus vyresnio amžiaus įvairūs sveikatos sutrikimai neišvengiami. Sveikatos informacijos centro duomenimis, 2010 metais stacionariose gydymo įstaigose gydyta beveik 270 tūkstančių 65 metų ir vyresnių žmonių. Dėl gyventojų senėjimo daugės žmonių su negalia, todėl sveikatos apsaugos sistemą teks pritaikyti prie kitokios visuomenės poreikių. Visuomenės, kurioje darbingo amžiaus žmonių bus gerokai mažiau.
Tik sveikas senėjimas gali lemti pusiausvyrą tarp žmogaus gebėjimo ir jo galimybių. Fizinė ir psichinė sveikata, socialinės galimybės gali leisti vyresniam žmogui aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, nepatirti diskriminacijos ir džiaugtis savarankiškumu bei gyvenimo kokybe.
Žmogaus sveikata priklauso nuo daugelio veiksnių, darančių įtaką ir vaikystėje, ir senatvėje.
Protingi ir aktyvūs
R. Babravičienė teigia, kad svarbus visos visuomenės uždavinys – skatinti net ir vyresnio amžiaus žmones gyventi sveikai ir aktyviai.
„Pokalbiai su pagyvenusiais žmonėmis parodė, kad daugelis jų senėjimą įsivaizduoja teigiamai, tačiau baiminasi su amžiumi susijusių pokyčių: prastėjančios sveikatos, mylimų žmonių mirties, depresijos, užmaršumo“, – sako skyriaus vedėja.
Medikai, sveikos gyvensenos specialistai negaili patarimų pagyvenusiems žmonėms, teigia, kad jiems reikia laikytis sveikos mitybos principų, mažinti sočiųjų riebalų kiekį, valgyti daugiau šviežių daržovių, vaisių ir maisto, turinčio daug skaidulų. Taip pat labai svarbu turėti užsiėmimą, dalyvauti patinkančioje, mėgstamoje veikloje.
Visi žino apie įvairiapusę fizinio aktyvumo naudą pagyvenusiems žmonėms, jų gyvenimo trukmei ir kokybei.
„Rekomenduojame kasdien ne mažiau kaip pusvalandį skirti vidutinio intensyvumo fizinei veiklai. Tai yra būtina“, – tvirtina specialistė.
V. Jaleniauskienė
