Kompanijos, kurios išnaudoja socialines technologijas gali 50 proc. padidinti klientų pasitenkinimą, 48 proc. išauginti konkurencingumą ir 24 proc. padidinti pajamas.
Pasaulis keičiasi tokiu greičiu, kokio anksčiau nė nebūtume įsivaizdavę. Socialiniai tinklai ir mobiliosios technologijos akseleravo ryšių plėtojimo ir informacijos dalijimosi greitį.
Šiandien žmonės naudoja socialines technologijas, kad galėtų formuoti pasaulio įvykius ir kultūrą. „Facebook“ mus išmokė naujų komunikacijos ir bendradarbiavimo būdų naudojant tokius įrankius kaip kanalai, paskyros ir grupės. Tuo pačiu metu išmanieji telefonai iš planšetiniai kompiuteriai teikia mobilų ir nuolatinį priėjimą prie informacijos bet kurioje vietoje.
Visa tai iš naujo apibrėžė vartotojų santykį su kompiuterija. Esame matę socialinės medijos jėgą ir jos poveikį visuomenei. Nuo Arabų pavasario iki pasaulinio užimtumo judėjimo: visų šalių gyventojai gali daugiau nei kada nors anksčiau.
Bendraujantys individai subūrė minias, sukūrė dideles auditorijas ir nuvertė politikus komunikuodami jų žinutes socialiniuose tinkluose. Mes taip pat matėme socialinės revoliucijos poveikį verslui.
Kai „Netflix“ paskelbė keičiantis kainodarą, jo klientai sureagavo iškart paskelbdami 82 tūkst. neigiamų komentarų savo tinklaraščiuose, socialiniame tinkle „Facebook“ ir mikrotinklaraščių platformoje „Twitter“. Per kelis mėnesius kompanija neteko 800 tūkst. klientų ir dviejų trečdalių rinkos. Tad tai – socialinės revoliucijos greitis.
Vietoje to, kad baimintumėmės šio pokyčio, turime jį išnaudoti, kad būtume kartu su klientais, bendrautume su jais ir patrauktume juos naujais būdais. Kompanijos, kurios bus sėkmingos ateityje pripažįsta poreikį fundamentaliems pokyčiams bendraujant su klientais ir keičiant save į socialines korporacijas bei radikaliai keisti verslo vadybą.
„Jei to nepadarysite, nežinau, kad nutiks jūsų verslui po penkerių metų“, - sako ji.
Viena didžiausių pasaulio oro bendrovių „KLM“ taip pat atrado socialinių medijų naudą. Kompanija supranta, kad svarbūs ryšiai, o ne įspūdis. Ji įtraukia klientus socialiniuose tinkluose, kur jie gali užduoti klausimus, registruotis į skrydžius ir diskutuoti apie keliones.
Vienoje inovatyvioje kampanijoje „KLM“ nustebino keleivius, kurie „Twitter“ paskelbė apie buvimą oro uoste – įteikė jiems asmenines dovanėles, tinkančias kelionėms.
Šios pastangos sukūrė fenomenalų kiekį gerų emocijų, kurios pavirs klientų lojalumu. Taip pat atsirado ir galingas šalutinis poveikis: „KLM“ kanalas „Twitter“ buvo peržiūrėtas daugiau nei milijoną kartų per kampanijos įgyvendinimo mėnesį.
Tapti socialia kompanija nereiškia pasamdyti kelis naujus žmones ir duoti jiems laisvę darbuotis su kompanijos kanalu „Twitter“ ar leisti darbuotojams naudotis „Facebook“. Transformacija reikalauja strategijos, kuri būtų integruota į verslo procesus visoje organizacijoje.
Naujai iškepti specialistai dažnai būna pasibaisėję darbdavių technologijomis, kuriomis jie valdo savo kompanijas. Jie nusivilia prieštvaninėmis programinės įrangos sistemomis, kurios buvo sukurtos gerokai prieš Marko Zuckerbergo gimimą. Jie nori bendradarbiauti su geriausiais organizacijos specialistais ir turėti atvirą priėjimą prie informacijos, taip, kaip jie įpratę asmeniniame gyvenime.
Socialaus verslo aplikacijos leidžia vartotojams sekti žmones, informaciją ir dokumentus, kurie jiems svarbūs, nepaisydami paros meto.
Atnaujinimai rodomi socialiniame kanale yra žinių srautas tos informacijos, kuri yra svarbiausia individualiam vartotojui. Interneto grupės padeda specifinėms suburti darbuotojų komandas, dalytis informacija ir bendradarbiauti.
Pats darbas yra fundamentaliai socialus, tad kodėl verslas negali tapti socialiu, bendradarbiaujančiu kaip „Facebook“, skaidriu kaip „Twitter“ ir įtraukiančiu kaip „Zynga“ žaidimai?
Vadovauti darbuotojams ir juos motyvuoti turbūt yra svarbiausia vadovybės užduotis. Tačiau šiandienos žmogiškųjų išteklių sistemos buvo sukurtos įsakymų ir kontrolės pagrindu, populiariu praeityje. Tai neatspindi šiandieninės darbo jėgos vadovavimo poreikių.
Socialaus verslo aplikacijos pakeičia žmonių sąsajas su veiklos rezultatais ir tikslais, moko ir sukuria grįžtamojo ryšio kilpas darbe. Tai leidžia įvertinti tikruosius talentus, matuojant rezultatus, o ne politiką. Todėl darbuotojai bus labiau susiderinę, našūs ir efektyvūs priimdami kompanijos tikslus.
Tiesą pasakius, kompanijos, kurios išnaudoja socialines technologijas gali 50 proc. padidinti klientų pasitenkinimą, 48 proc. išauginti konkurencingumą ir 24 proc. padidinti pajamas. Su tokiais rezultatais, socialinė revoliucija taps didžiausiu paradigmos pokyčiu, kurį mums yra tekę matyti.
Kompanijos, kurios pasirinks šias kryptis ir transformuosis į socialinius verslus, susijungs su viskuo, kas svarbu ir veda į ateitį.
