Putino baimės, kad NATO teritorija kaimynystėje plėsis gali netrukus tapti realybe – prisijungimą prie Aljanso svarsto Suomija. Tada Rusijos siena su NATO narėmis taptų bene 1300-ais kilometrų ilgesnė.
„Nėra kito būdo užsitikrinti saugumo garantijas – tik NATO atgrasymas ir bendra gynyba, kurią garantuoja penktasis straipsnis“, – teigia Suomijos premjerė Sanna Marin.
Ukrainos užmojis stoti į NATO tapo ir viena Rusijos pradėto karo priežasčių. Tad Kremlius, išgirdęs apie Suomijos ketinimus prisijungti prie aljanso, dar prieš keletą savaičių perspėjo šalį to nedaryti. Vis tik Suomijos tai negąsdina. Priešingai, šalis nori būti pasiruošusi bet kokiam scenarijui. Tad, anot šalies premjerės, Suomija apsispręs per keletą savaičių. Stojimą į NATO palaiko ir patys suomiai – to nori daugiau nei pusė gyventojų.
„Jie mus gali apsaugoti – mūsų savigyna paremta atgrasymu. O su NATO dar labiau atgrasysime rusus“, – sako suomis Antti Laulaja.
„Negali žinoti, ką Rusija darys toliau. Jeigu nestosime į NATO, vis tiek reikės kažkaip saugotis“, – kalba suomis Ville Pohjonen.
Suomijos pavyzdžiu seka ir Švedija – ji taip pat svarsto apie prisijungimą prie NATO.
„Mes turime išanalizuoti situaciją, kad įvertintume, kas yra svarbiausia Švedijos saugumui ir žmonėms, turint omenyje dabartinę situaciją“, – teigia Švedijos premjerė Magdalena Andersson.
Švedijos narystė NATO sustiprintų aljanso infrastruktūrą Baltijos jūros regione.
