Ministras pirmininkas Petteri Orpo sakė, kad iš esmės pasikeitusi saugumo aplinka Europoje paskatino Suomiją trauktis iš 1997 m. Otavos sutarties.
„Suomija ir Europa turi įvertinti visas priemones, skirtas stiprinti mūsų atgrasymo ir gynybos pajėgumus, individualiai ir NATO aljanse“, – per spaudos konferenciją sakė P. Orpo.
„Mes taip pat siūlome, kad Suomija pradėtų ruoštis pasitraukimui iš Otavos sutarties“, – pridūrė jis.
Suomija tai paskelbė praėjus dviem savaitėms, kai Lenkija, Lietuva, Latvija ir Estija žengė pirmąjį žingsnį pasitraukimo iš sutarties link. Visos šios šalys nurodė tai darančios dėl padidėjusios Rusijos grėsmės saugumui po jos invazijos į Ukrainą.
Otavos sutartis draudžia naudoti, kaupti, gaminti ir perduoti priešpėstines minas. Vyriausybės sprendimui turi pritarti Suomijos parlamentas, pasitraukimas įsigalios praėjus pusmečiui nuo galutinio patvirtinimo.
P. Orpo taip pat pareiškė, kad Suomija iki 2029 m. padidins savo išlaidas gynybai bent iki trijų procentų bendrojo vidaus produkto ir pradės gynybos pajėgų reformą. „Šiais sprendimais užtikrinsime, kad ateinančiais metais Suomijos gynyba būtų geros būklės. Labai džiaugiuosi, kad šie sprendimai turi platų parlamento palaikymą", – sakė jis.
Otavos sutartį pasirašė daugiau nei 160 šalių ir teritorijų, įskaitant Ukrainą, tačiau nei JAV, nei Rusija nėra jos pasirašiusios.
Suomija atsisakė priešpėstinių minų 2012 m., kai pasirašė sutartį, ir vėliau sunaikino daugiau nei milijoną minų. 1 340 kilometrų ilgio sieną su Rusija turinti Suomija 2023 m. įstojo į NATO.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
