Kirkšnies išvarža yra vadinamas pilvaplėvės ir pilvo ertmės organų išsiveržimas pro kirkšninį kanalą po oda, kirkšnies srityje.
Pagal kilmę, kirkšnies išvaržos gali būti skirstomos į įgimtas ir įgytas.
Kaip ir kitų ligų istorija, taip ir kirkšnies išvaržos gydymas siekia dar tolimuosius Egipto ir net Babilono laikus.
Tais laikais išvaržoms gydyti buvo naudojami įvairūs kamščiai, vėliau XIV amžiuje bandyta taikyti lipnūs tvarsčiai. Pacientai iš lovos nesikeldavo net iki 2 mėnesių.
Skausmas nėra būdingas simptomas
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro pilvo chirurgas Alfredas Songaila teigia, kad pagrindinis ryškus kirkšnies išvaržos simptomas – kirkšninės srities deformacija (padidėjimas, „patinimas“), kuri atsiranda stovint, o atsigulus dingsta.
Skausmas nėra būdingas išvaržos simptomas, todėl vyrai pas gydytojus lankytis neskuba.
Kirkšnies išvarža gali būti supainiojama su padidėjusiais kirkšnies limfmazgiais.
„Kartais žmogus serga kokia nors uždegimine liga, tuomet jam gali padidėti kirkšnies limfmazgiai, atsiranda kirkšnies srities tinimas.
Todėl kartais pacientai ateina pas gydytojus, manydami, kad jiems tiesiog padidėjo limfmazgiai, bet pakankamai dažnai tai būna kirkšnies išvarža“, – sako jis.
Operacijų tipas – ne vienas
Kirkšnies išvaržos gydymas yra vienas – chirurginė operacija. Po operacijos, pacientas greitai gali grįžti į įprastą gyvenimo ritmą, nes šiuo metu gydytojai teikia prioritetą žmogaus organizmą tausojančioms operacijoms.
Kaip pasakoja chirurgas A. Songaila, šiuo metu kirkšnies išvaržą dažniausiai yra gydoma dviem Europos išvaržos chirurgų rekomendacijų patvirtintais būdais:
Lichtenstein operacija. „Tai atviro tipo operacija (su pjūviu kirkšnies srityje).
Pilvo sienai sustiprinti naudojamas sintetinis tinklelis. Operacija gali būti atliekama vartojant tik vietinę arba regioninę nejautrą, kada nuskausminamieji vaistai suleidžiami šalia nervų, perduodančių skausmo impulsus iš operacijos vietos.
Nuskausminama tik ta kūno dalis, su kuria susiję blokuoti nervai.
Šį operacijos atlikimo būdą pacientai lengvai toleruoja. Trūkumas - labiau skauda po operacijos, gana ilgas – iki 4 savaičių – reabilitacijos laikas“, – sako A. Songaila.
Operacijos gali būti atliekamos ir antruoju – laporoskopiniu būdu:
Pirmoji operacija vadinama TAPP. „Per pilvo ertmę laparoskopiškai atliekama operacija, taip pat naudojamas sintetinis tinklelis. Šios operacijos privalumai: mažas pasikartojimų skaičius, nedidelis skausmas po operacijos, greita (vienos dviejų savaičių) reabilitacija.
Operacija atliekama taikant bendrąją nejautrą, todėl gali būti nerekomenduotina esant kai kurioms kitoms ligoms (širdies kraujagyslių, lėtinėms plaučių).
Kadangi operacija atliekama per pilvo ertmę, labai retai pasitaiko nepageidautinų pasekmių: pilvo organų sužeidimų, žarnų nepraeinamumo joms priaugus prie tinklelio“, – pasakoja gydytojas.
Antroji operacija – TEP. „Laparoskopinė operacija, atliekama nepatenkant į pilvo ruimą, todėl išvengiama visų pilvo komplikacijų.
Turi visus laparoskopinės operacijos privalumus: yra patikima, silpnas skausmas po operacijos, labai greita reabilitacija“, – komentuoja A. Songaila.
