Netikėtas išpuolis
Nusikaltimas, kurį kartu su bičiuliais Kaune, Šilainių mikrorajone, įvykdė D. Barinovas, užfiksuotas dar 2011 metų birželį, tačiau šio bušido kovotojo kaltė įrodyta tik neseniai – po to, kai 2013-ųjų rugsėjį pareigūnams pavyko nustatyti, kad D. Barinovo DNR duomenys sutampa su kraujo pėdsakų, aptiktų ant nužudyto kauniečio Vilmanto Ž. (27 m.) marškinėlių, duomenimis.
Priminsime, kad Vilmantas Ž. tąkart buvo ką tik sugrįžęs iš užsienio, kur darbavosi. Lemtingąjį vakarą jis, paviešėjęs pas seserį Šilainiuose, su giminaičiu užėjo į parduotuvę nusipirkti alaus. Parduotuvėje Vilmantas Ž. užkalbino jauną moterį, stumiančią vaiko vežimėlį.
Daugiau nieko tokio ir neįvyko, tačiau kai netrukus abu giminaičiai stoviniavo lauke, prie jų staiga prišoko keli vaikinai, ir vienas jų klastingai ištiesė blaiviam Vilmantui Ž. ranką pasisveikinti, kažką pasakė į ausį ir... trenkė į veidą. Tuo pat metu smūgiais per kojas buvo pargriautas ir Vilmanto Ž. giminaitis. Užpultieji buvo stipriai apdaužyti. Vilmantui Ž. smogta ir beisbolo lazda, ir pilnu alaus buteliu, kuris nuo smūgio sudužo.
Užpuolikai skubiai pasišalino ir, sėdę į automobilį, nuvažiavo. Išpuolį matė ne vienas žmogus gatvėje.
Po paros Vilmantas Ž., taip ir neatgavęs sąmonės, mirė. Jam buvo lemtingi 3 smūgiai į galvą, vienas jų – buteliu. Vilmanto Ž. giminaitis, smūgiuotas tik į kojas, buvo sužalotas ir turėjo gydytis, tačiau liko gyvas.
Vienas pradingo
Vaizdo kamerų dėka buvo atpažintas kaunietis Saulius Strelčiūnas, tą vakarą šventęs savo 26-ąjį gimtadienį ir su bičiuliais bei savo mergina lankęsis parduotuvėje. Tą merginą ir buvo užkalbinęs Vilmantas Ž. Todėl manoma, kad S. Strelčiūnui tai nepatiko. Kitų užpuolikų veidų kameros neužfiksavo.
Anot liudytojų, S. Strelčiūnas smogė Vilmantui Ž. beisbolo lazda. O kitas vaikinas pargriuvusiam Vilmantui Ž. paleido į galvą alaus buteliu.
Štai šio bendrininko pareigūnams ilgokai nepavyko nustatyti, nes savo kaltės nepripažinęs S. Strelčiūnas buvo nelinkęs atvirauti. Pareigūnai turėjo vilties antrą įtariamąjį išaiškinti pagal kraujo dėmes, likusias ant nužudytojo marškinėlių.
Per tą laiką, kol pareigūnai gyveno viltimi, S. Strelčiūnas, pareigūnų siejamas su žinoma Agurkinių gauja, 2013-ųjų sausį buvo nuteistas už Vilmanto Ž. nužudymą – Kauno apygardos teismas jam paskyrė 13 metų nelaisvės bausmę ir įpareigojo atlyginti nužudytojo artimiesiems patirtą 100 000 litų (28 962 eurų) dydžio žalą.
Kartu su S. Strelčiūnu nusikaltimo vietoje buvęs, tačiau žmonių nemušęs Gediminas Kulbokas buvo pripažintas kaltu tik dėl to, kad nepranešė apie įvykdytą nusikaltimą. Jam teismas skyrė 13 000 litų (3765) piniginę baudą.
Išdavė DNR duomenys
O štai dabar šioje byloje nuteistas ir trečias vyras – bušido kovotojas D. Barinovas. Teismas paskelbė įrodęs, kad būtent jis tą tragišką vakarą prie „Maximos“ smogė Vilmantui Ž. buteliu per galvą.
Aukštąjį išsilavinimą įgijusį, su drauge dukrytę turintį D. Barinovą, Lietuvoje anksčiau neteistą, įklampino, kaip minėta, jo kraujo DNR duomenys. Šių pavyzdžiai Interpolo duomenų bazėje saugomi jau nuo 2010 metų, kai lietuvis tuokart įkliuvo Vokietijoje, įtarus jį priekabos su kroviniu vagyste.
D. Barinovas jau seniai bušido kovų specialistų buvo vadinamas perspektyviu sportininku, bušido ringe jis kovojęs pagal MMM ir „Bushido Heroes“ taisykles. Nuteistas sportininkas už grotų gyvena nuo 2013-ųjų rugsėjo, kai buvo suimtas įtarus dėl Vilmanto Ž. nužudymo.
Beje, ir iki teismo, ir teisme D. Barinovas savo kaltę neigė ir tikino, kad jis niekuo nesusijęs su Vilmanto Ž. nužudymu – tai yra melagingai apkaltintas vietoj tikrojo žudiko. O jo kraujo ant nužudytojo marškinėlių atsiradę nuo beisbolo lazdos, kurią tąkart buvo išsinešęs jo dabar jau miręs (nužudytas) brolis...
Vadinasi, darbo šioje byloje dar turės ir aukštesnės instancijos teismai.
Vogti automobiliai
Kiek anksčiau už D. Barinovą Kauno apygardos teismo apkaltinamąjį nuosprendį išgirdo ir daugkartinis Tailando bokso Lietuvos pirmenybių čempionas kaunietis Nedas Bružas (37 m.). Šį sportininką įklampino vogti automobiliai, ir teismas paskelbė, kad N. Bružas yra kaltas dėl nusikalstamu būdu įgyto turto – visureigio BMW X 5 (2008 metų laidos). Šį 84 000 litų (24 328 eurų) vertės automobilį boksininkas teigė įsigijęs už 32 000 litų (9268 eurus), nes mašina turėjusi gedimų, bet neva neįtaręs, kad visureigis buvo vogtas.
Beje, pirmiausia šią bylą išnagrinėjo Kauno miesto apylinkės teismas ir, patikėjęs sportininko versija, kaltinamąjį išteisino. Tačiau N. Bružą kaltinęs prokuroras, tikindamas, kad yra svarių įrodymų kauniečio kaltei pagrįsti, išteisinamąjį nuosprendį apskundė aukštesnės instancijos teismui ir vėliau sulaukė palankios žinios.
Pastarasis teismas nusprendė, kad kaltinamojo pateikta visureigio įsigijimo versija yra nelogiška, ir pripažino N. Bružo kaltę – paskyrė 5800 litų (1680 eurų) baudą už turto įgijimą nusikalstamu būdu.
Pareigūnai boksininku susidomėjo dar 2012-ųjų rudenį, kai juos pasiekė žinia, jog N. Bružas supirkinėja vogtus automobilius, perkala jų kėbulo numerius ir tada parduoda užsienio šalyse. Netrukus boksininko tėvo garaže buvo surastas visureigis BMW su klastojimo požymiais ir padirbtais dokumentais. N. Bružas tikino, kad automobilį labai pigiai įsigijęs iš nepažįstamojo. Pareigūnai nustatė, kad tas automobilis 2012-ųjų rugsėjį buvo pavogtas Švedijoje.
Beje, N. Bružas ir 2013 metais Vilniuje buvo nuteistas už tai, kad nusikalstamu būdu įgijo kitą visureigį BMW X5. Tąkart kaunietis atsipirko 3120 litų (904 eurų) bauda.
Prekiavo žmonėmis?
Ar boksininko N. Bružo likimas neištiks ir marijampoliečio Ernesto Derliūno (22 m.), Rytų kovos menų sportininko, kol kas galima tik spėlioti. Mat Kauno apygardos teismas neseniai šį vaikiną, kaltintą dėl prekybos žmonėmis, išteisino, nes, išnagrinėjęs bylą, nenustatė jo kaltės. Tačiau teisme E. Derliūną kaltinusi prokurorė vertino priešingai – ji įžvelgė kaltę ir siūlė kaltinamąjį nuteisti 7 metų laisvės atėmimu. Tad kovo pabaigoje ši istorija vėl bus narpliojama jau Lietuvos apeliaciniame teisme.
Lietuvoje vykusiuose Tailando bokso turnyruose prizines vietas anksčiau laimėjęs E. Derliūnas buvo kaltinamas verbavęs 2 jaunus (20 m.), ligotus bedarbius iš Marijampolės vykti į Vokietiją ir ten užsiimti nusikalstama veikla. Tiesa, patiems bedarbiams nebuvo iš anksto aiškinama, kuo jie turės užsiimti Vokietijoje. Vaikinai tik žinojo, kad turės savaitei išvykti į užsienį, ten juos pasitiks aptartas asmuo, tada abu uždirbs po 200 eurų, o grįžę Lietuvoje gaus dar po 300 eurų.
Su patikliais bedarbiais E. Derliūnas pernai pavasarį susipažino internetu, kai vienas vaikinų buvo pasiskelbęs, kad ieško darbo. Boksininkas užmezgė su juo ryšį, o vėliau susipažino ir su jo draugu. Šie abu svajojo apie gerai apmokamą darbą, tad noriai bendravo su E. Derliūnu 5 savaites.
Anot kaltinamojo akto, E. Derliūnas turėjo bendrininką Vokietijoje, kuris ir turėjo perimti atvykėlius iš Lietuvos. Šiems jaunuoliams jau buvo nupirkti autobuso bilietai į Vokietiją, duota po 50 eurų ir paimti jų asmens dokumentai, tačiau iškeliavo tik vienas. Bet kelionės tikslo ir jis nepasiekė, nes buvo sustabdytas pasienyje ir parvežtas namo. Mat policijos pareigūnus pasiekė antrojo bedarbio žinia apie šią kelionę, kai jis pasipasakojo pažįstamai katalikiškos organizacijos „Caritas“ darbuotojai. Ši ne tik griežtai nurodė vaikinui niekur nevažiuoti, bet dar ir pamokė, kaip atgauti paimtus asmens dokumentus – vaikinas pranešė E. Derliūnui, kad esą keičiasi jo planai, nes būtina skubi akių operacija, reikalingi ir dokumentai.
Kadangi, kaip manoma, kurptas nusikaltimas nebuvo įvykdytas iki galo, iškilo sunkumų įrodyti E. Derliūno kaltę. Pirmosios pakopos teismas ir nutarė geriau išteisinti kaltinamąjį, negu nuteisti tik pagal prielaidas. Pats E. Derliūnas savo kaltę dėl prekybos žmonėmis atkakliai neigė ir tvirtino neturįs jokių bendrininkų Vokietijoje. O abiem marijampoliečiams jis tik padėjęs ieškotis darbo Vokietijoje – sode ir statybose.
Byloje esanti informacija apie įtariamą E. Derliūno bendrininką (asmenybė buvo nustatyta) taip ir liko tik informacija, nors ji yra iškalbinga: Vokietijoje gyvenantis vyras šiek tiek moka kalbėti lietuviškai, yra teistas už smurtinius nusikaltimus ir sukčiavimą, su bendrininkais yra verbavęs Lenkijos piliečius sukčiauti ir įkurdinęs juos Vokietijoje, vadovavęs susidariusiai gaujai, kuri apgaule sudarinėdavo sutartis įvairioms prekėms.
Tad ar boksininką E. Derliūną, bendravusį su tokiu nusikaltėliu, sėkmė lydės ir aukštesnės pakopos teisme, paaiškės tik vėliau.
Tik faktai:
Prieš keletą dienų Lietuvos apeliacinis teismas (LApT) kiek pamalonino kaunietį Mantvydą Švėgždą (28 m.), Kauno „Titano“ sporto klubo narį.
M. Švėgžda, kovinių sporto šakų (kikbokso, Tailando bokso ir bokso) atstovas, Lietuvos čempionas, Europos vicečempionas, 2012 metų birželio 2-osios naktį Kaune, naktiniame klube, išgėręs 3 bokalus alaus ir kokteilį, smūgiais sunkiai sužalojo naktinio klubo lankytoją Andrių D. (tuomet 23 m.).
Už sunkų sveikatos sutrikdymą sportininkui grėsė laisvės atėmimas nuo 2 iki 12 metų.
2013-ųjų rugsėjį Kauno apygardos teismas skyrė kaltinamajam M. Švėgždai 4 metų laisvės atėmimo bausmę, bet nuteistąjį paliko laisvėje, kol nuosprendis įsiteisės.
Nuteistas sportininkas toliau kovojo ringe, nes apskundė Kauno apygardos teismo nuosprendį.
Dabar LApT nusprendė, kad Kauno teisėjai buvo per griežti M. Švėgždai, ir bausmę sumažino iki 2 metų nelaisvės. Šis nuosprendis iškart įsiteisėjo, nors nuteistasis dar turi galimybių skųstis.
Beje, trimis stipriais smūgiais kairės rankos kumščiu boksininkas M. Švėgžda sugadino pirmą kartą sutikto Andriaus D. gyvenimą tik dėl to, kad tą naktį jautėsi vertas tik vienas su savo partnere šokti ant nedidelės pakylos naktinio klubo salėje, todėl liepė šokusiam Andriui D. eiti į kitą vietą, o kai vaikinas tokios komandos nepaisė, sportininkas kelis kartus smogė Andriui D. į galvą, veidą – smūgių nesitikėjęs taikus vaikinas krito nuo pakylos, galva trenkėsi į grindis ir prarado sąmonę, paniro į komą, vėliau buvo gydomas dar apie pusę metų.
Teismas įpareigojo nuteistąjį sumokėti per 95 000 litų (per 27 000 eurų) Valstybinei ligonių kasai už Andriaus D. gydymą, o su pačiu sužalotuoju boksininkas atsiskaitė dar iki pirmojo teismo nuosprendžio.
Irena Zubrickienė
