Lietuvos ir dar kelių valstybių sprendimas nepritarti Palestinos priėmimui į UNESCO organizaciją sukėlė didžiulį intelektualų pasipiktinimą pasaulyje. Nepaisydamos to, JAV atėmė UNESCO finansavimą, taip sukeldama grėsmę jai žlugti, o politologai tvirtina, kad Lietuvos politikai, pritarę dvejopiems standartams, padarė klaidą, dėl kurios teks gailėtis. Savaitgalį pasaulio bendruomenei į Jungtinių Tautų organizaciją UNESCO priėmus Palestiną, tam prieštaravusios JAV nusprendė nutraukti organizacijos finansavimą. Jis siekė apie 60 mln. dolerių per metus, arba ketvirtadalį viso organizacijos biudžeto. Įdomiausia, kad viena iš 13 „prieš“ balsavusių valstybių (iš viso balsavo 172) buvo ir Lietuva. Lietuvos nuolatinės atstovybės prie UNESCO laikinoji reikalų patikėtinė Violeta Baltrušytė pripažino, jog „toks sprendimas priimtas Vilniuje“. Užsienio reikalų ministerija (URM) teisinosi, kad taip nuspręsta, nes Lietuva „glaudžiai derina pozicijas su ES partnerėmis“. Vis dėlto paaiškėjo, jog tos pozicijos „suderintos“ vos su 4 ES valstybėmis – Vokietija, Švedija, Čekija ir Olandija. Likusios ES narės balsavo „už“ arba susilaikė.
Lietuvos politologai bei iškilūs visuomenės veikėjai tvirtina: mūsų politikai pamiršo sunkų Lietuvos kelią į pripažinimą, o tokį sprendimą vadina atviru keliaklupsčiavimu prieš JAV. „Matyt, politikai pamiršo, kad ir mes patys neseniai buvome pripažinti nepriklausomais, o galėjo visi tylėti. Izraelis buvo pripažintas kaip valstybė, lygiai tokią pat teisę turi ir Palestina. Bet dabar tos teisės nuostatų nesilaikome. Tai gėdingas Lietuvos žingsnis“, – sakė užsienio politikos ekspertas Česlovas Iškauskas. „Lietuva prisidėjo prie pasaulio skilimo“. VAKARO ŽINIOS
Tarp buvusio įtakingo Kauno socialdemokratų atstovo Gintauto Labanausko ir partijos vedlio Algirdo Butkevičiaus kilęs žodžių mūšis gali persikelti į teismo salę. Naujai valdančiajai koalicijai Kaune nepritaręs G. Labanauskas įsitikinęs, kad partijos valdybos sprendimas pašalinti jį iš socialdemokratų gretų – neteisėtas. Miesto tarybos narys ketina jį skųsti teismui, ir vakar išplatino viešą pareiškimą, kuriame A. Butkevičių išvadino bestuburiu politiku, sužlugdžiusiu sunkiai iškovotas kairiųjų pozicijas Kaune. Socialdemokratų partijos valdyba G. Labanauską iš partijos pašalino tą pačią dieną, kai Kauno meru buvo išrinktas konservatorius Andrius Kupčinskas. A. Butkevičius apgailestavo dėl kilusių rietenų: „Pats rekomendavau G. Labanauską į partijos prezidiumą, nes Kaune iš penktos sąrašo vietos rinkimuose jis pakilo į pirmą poziciją, bet negalima nepaisyti partijos priimtų sprendimų ir taikyti išimčių“. Buvusio partijos bičiulio jam beriamus priekaištus socialdemokratų vadovas pavadino įsižeidusio žmogaus kliedesiais. „Rietenos traiško kairiųjų gretas“. LIETUVOS RYTAS
Vis dėlto prezidentė Dalia Grybauskaitė uždirba daugiausiai iš visų krašto vadovų. Liepos–rugsėjo mėnesiais jos atlyginimas, atskaičius mokesčius, siekė 18 810 litų. Kaip jau anksčiau rašė LŽ, nuo praėjusių metų gerokai padidėjo kai kurių Vyriausybės narių ir aukšto rango ministerijų valdininkų algos. Prezidento kanceliarijoje darbo užmokestis taip pat kilo. Nuo vieno iki kelių šimtų litų pakilo D. Grybauskaitės patarėjų, kanclerio pavaduotojo, vyriausiųjų specialistų, tarnautojų, dirbančių pagal darbo sutartis, atlyginimai. D. Grybauskaitės alga nuo praėjusių metų nepasikeitė ir siekia 24 750 litų prieš mokesčius, bet pusė sumos grąžinama į valstybės biudžetą. Tiesa, kaip buvusiai eurokomisarei jai specialias išmokas moka Europos Komisija. D. Grybauskaitės vyriausiosios patarėjos Daivos Ulbinaitės teigimu, prezidentė kas mėnesį gauna apie 8 tūkst. eurų (daugiau kaip 27 tūkst. litų). Šie pinigai krašto vadovei bus mokami iki 2012 metų liepos. „D. Grybauskaitės algą dar kausto įšalas“. LIETUVOS ŽINIOS
Rytoj Kaune prasidedantis XVI tarptautinis šiuolaikinės muzikos festivalis „Iš arti“ pasiūlys 20 lietuvių autorių premjerų, taip pat kūrybinių intrigų, jungčių su kitais menais. Pasak festivalio meno vadovės kompozitorės Zitos Bružaitės, šiemečio renginio turiniui didelę įtaką darė istorinis kontekstas, susijęs su keliomis sukaktimis: 100-osiomis dailės ir muzikos genijaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio mirties metinėmis, Lietuvos kompozitorių sąjungos (LKS) 70-mečiu ir šios organizacijos Kauno skyriaus 40-mečiu. Vienintelis tarptautinis akademinės šiuolaikinės muzikos festivalis Vidurio Lietuvos regione truks savaitę. „Iš arti“ – muzikos festivalis su akrobatiniais elementais“. KAUNO DIENA
Prie Kryžių kalno (Šiaulių r.) esanti koplyčia, kurioje Mišias aukojo Palaimintasis popiežius Jonas Paulius II, gali tapti valstybės saugoma nekilnojamąja turto vertybe. Nugriauti pasmerktą koplyčią apžiūrės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba. Koplyčios išsaugojimu suinteresuotas jos autorius architektas Algimantas Jukna džiaugiasi, kad į koplyčią atkreiptas dėmesys. „Tikintys žmonės, taip pat ir aš, siekiame, kad popiežiaus Jono Pauliaus II vizitas į Lietuvą būtų įamžintas. Šioje koplyčioje popiežius aukojo Mišias“, – A. Jukna akcentuoja koplyčios svarbą. Prašoma įteisinti „popiežiaus koplytėlę“, o griauti skirtus 15 tūkst. litų panaudoti koplyčiai renovuoti. Šiaulių rajono savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjos Sigitos Tauterienės teigimu, koplyčios griovimo darbai jau buvo suderinti su Šiaulių vyskupija, bet procesas sustabdytas, nes ekspertai nustatinės statinio vertę. „Pasmerkta koplyčia gali tapti vertybe“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Buvusio Panevėžio miesto policijos viršininko Stanislovo Poliako gyvenime pragiedrulių nėra – jis turės kraustytis iš prieš septynerius metus privatizuoto dviejų aukštų kotedžo. Taip vakar, atmetęs buvusio pareigūno skundo motyvus, nusprendė Apeliacinis teismas. Tokį verdiktą S. Poliakas jau buvo girdėjęs pernai Panevėžio apygardos teisme. Šis buvo patenkinęs generalinio prokuroro ieškinį paskelbdamas, kad pirkimo pardavimo sutartis tarp Policijos departamento Logistikos centro ir sutuoktinių Ramutės bei Stanislovo Poliakų yra negaliojanti. Tada teismas buvo nusprendęs, kad kotedžas Aukštaitijos sostinės Gėlainių gatvėje 2004 metais buvo privatizuotas neteisėtai, todėl turi būti grąžintas Policijos departamentui, o atsakovei, S. Poliako šeimai, grįžtų 158 tūkst. litų – suma, sumokėta už šį objektą.
Atsakovai bandė argumentuoti, kad apleistas pastatas buvo pagerintas, tam išleista apie 200 tūkst. litų. Tačiau Panevėžio apygardos teismas (PAT) konstatavo, kad tų pinigų S. Poliakas turi reikalauti padavęs į teismą Policijos departamentą. Dėl kotedžo perleidimo S. Poliakui nemalonumų sulaukė ir tuometinis policijos generalinis komisaras Vytautas Grigaravičius. Generalinėje prokuratūroje net buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl galimo piktnaudžiavimo tarnyba. Bet tyrimą teko nutraukti, nes nepavyko nustatyti, ar kam nors buvo padaryta žala. „Panevėžio ekskomisaras liko be būsto“. RESPUBLIKA
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija priversta pripažinti pralaimėjimą kovoje dėl Lietuvos darbo biržos vadovo posto. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) atmetė prašymą atnaujinti procesą dėl Vido Šlekaičio grąžinimo į Darbo biržos direktoriaus pareigas. LVAT dar rugsėjo pradžioje priėmė neskundžiamą nutartį, kad V. Šlekaitis 2009 m. esą buvo neteisėtai atleistas iš Darbo biržos vadovo pareigų, bet Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) kreipėsi į teismą su prašymu atnaujinti šios bylos nagrinėjimo procesą. Tačiau LVAT šiomis dienomis priėmė nutartį netenkinti ministerijos prašymo ir nebeatnaujins proceso dėl V. Šlekaičio. SADM pripažįsta, kad tikriausiai bus priversta vykdyti LVAT galutinį ir neskundžiamą sprendimą dėl V. Šlekaičio sugrąžinimo į buvusias pareigas. Už pustrečių metų „priverstines pravaikštas“. V. Šlekaičiui turėtų būti išmokėta daugiau kaip 260 tūkst. litų kompensacija.
V. Šlekaitis iš Darbo biržos vadovo pareigų buvo atleistas 2009 m. kovo pabaigoje po beveik 18 metų darbo. Atleidimo pagrindas buvo tarnybinė nuobauda už tai, kad Darbo birža buvo įsigijusi 3 automobilius pažeisdama Vyriausybės nutarimą, nes pirko brangesnius nei 60 tūkst. litų vertės automobilius. Prieš tai V. Šlekaičiui buvo skirti du papeikimai, tačiau vieną jų teismas dar anksčiau panaikino. „Ministerijai – teismo nokautas“. KAUNO DIENA
