Kartais tokie „ligoniai“ prisiduoda ir patys – keliasi nuotraukas į socialinius tinklus iš kelionių.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Atšilus orams dažnas mieliau laiką leidžia prie ežero, nei darbe. Pasitaiko, kad net nedarbingumo pažymėjimą būdami sveiki pasiima, kad tik paatostogautų.
„Sodra“ per metus sulaukia apie penkių šimtų pranešimų, apie įtarimus, kad nedarbingumo pažymėjimą žmogus paėmė būdamas sveikas. Vasarą tokių pranešimų padaugėja – kasdien „Sodra“ sulaukia dviejų trijų skundų.
„Tokių skundų gauname daugiau ir iš gyventojų, iš darbdavių, iš kaimynų, iš žmonių, pastebinčių arba įtariančių, kad galbūt žmogus, turintis nedarbingumo pažymėjimą, gal iš tiesų neserga“, – teigia „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.
Dažniausiai žmonės simuliuoja lengvas ligas – peršalimus ar nesunkias traumas.
„Tos mistinės ligos kažkaip 20 metų labai ypatingai atsinaujina, gal koks virusas čia prieš vasarą. Ką mes pastebim, ypatingai kaimo vietovėse, ten kur ambulatorijos, ten kur yra ryšiai su tais žmonėmis“, – sako Darbdavių konfederacijos prezidentas Danas Arlauskas.
Atsakomybę turi prisiimti ir medikai
Profesinių sąjungų konfederacija sako smerkianti tokius darbuotojų gudravimus, tačiau dalį kaltės permeta medikams.
„Tai yra gydytojo veiklos tam tikras piktnaudžiavimas suteikiant nedarbingumą, jeigu to iš tiesų nereikia darbuotojui“, – teigia profesinių sąjungų konfederacijos vadovė Inga Ruginienė.
Gydytojai sako jaučiantys, kad žmogus apsimeta sergančiu ir kartais atsisako išrašyti nedarbingumo pažymėjimą.
„Medikai tai mato, aišku tada jie susilaukia labai didelio nepasitenkinimo tų žmonių, čia yra žaidimai, yra manipuliacijos“, – sako medikų sąjūdžio valdybos pirmininkė Auristida Gerliakienė.
Medikų sąjūdžio atstovė neneigia, kad kartais gydytojai su pacientais susitaria ir ne už dyką.
„Jeigu žmogus iš tikrųjų neserga, bet jam išduodamas nedarbingumo lapelis, tai aš vertinu kaip korupcinį reiškinį, o korupcija yra visą laiką ten, kur yra resursų deficitas“, – tikina A. Gerliakienė.
Kitaip sakant – mažos gydytojų algos. Dalis žmonių sukčiauja su nedarbingumu, nes darbdaviai neišleidžia atostogų, kada jie nori.
„Viena iš mokyklos direktorių nurodo tiksliai datą, nuo kada mokytojai turi išeiti atostogų ir nė viena diena anksčiau, nors mokymosi procesas jau yra pasibaigęs“, – sako I. Ruginienė.
Ginčai persikelia ir į teismus
Kartais ginčai dėl atostogų persikelia į teismus. Darbdavių atstovai sako, kad visų darbuotojų išleisti atostogų, kada jie nori, neįmanoma, nes įmonės stos arba vėluos su užsakymais.
„Žmonės turi irgi suprasti, kiekvieną vasarą negali, vienais metais tu vasarą išeini, kitais metais tavo kolega išeina, tu gal tada pavasarį, arba žiemą arba rudenį“, – teigia D. Arlauskas.
„Sodra“ sako turinti metodų kaip nustatyti, kad žmogus gavo nedarbingumą nesirgdamas. Per metus ji pričiumpa iki tūkstančio sukčiautojų su nedarbingumo pažymėjimais. Jei įtaria, kad žmogus sukčiauja, jį kviečia į gydytojų konsultacinę komisiją.
„Dauguma, apie 60–70 procentų kviečiamų į tą komisiją, pasveiksta dar prieš apsilankant joje“, – teigia M. Kozič.
„Nustačius, kad buvo pažeidimai, gali prireikt ne tik grąžinti pinigus, kuriuos gavo nedarbingumo laikotarpiu žmogus „Sodroje“, bet tam tikrais išimtiniais atvejais ikiteisminio tyrimo institucijos gali imtis tokios bylos“, – sako socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
Per metus „Sodra“ atlieka apie dešimt tūkstančių patikrų ir sutaupo apie 100 tūkstančių eurų, kurie būtų nepelnytai išmokėti ligoniais apsimetusiems darbuotojams.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
