Kauno miesto savivaldybės tarybos nariai ieško būdų, kaip priversti socialinio būsto gyventojus tausoti šį turtą, ir siūlo šią problemą šalyje spręsti kompleksiškai.
Kauno miesto savivaldybės Socialinių, sveikatos ir šeimos reikalų bei Kultūros, bendruomenių ir savivaldos plėtojimo komitetų nariai surengė išvažiuojamąjį posėdį, kurio metu apžiūrėjo dalį mieste esančių tuščių socialinių būstų.
"Socialinio būsto problemą, manau, valstybė turi spręsti kompleksiškai. Valstybė turi užtikrinti ir žemiausio socialinio sluoksnio gyventojų gerovę - bent stogą virš galvos. Tinkamai jiems padėjus, šie gal net sugebės kažkuriuo momentu atsistoti ant kojų. Tačiau matome, kaip yra, kai socialiniai būstai yra integruojami į paprastus namus: netvarka bendro naudojimo patalpose, niokojamas savivaldybės ir kaimynų turtas, gretimuose butuose gyvenantys žmonės nuolat kenčia dėl buitinių konfliktų, triukšmo. Dažniausiai socialiniai būstai paverčiami landynėmis. Manau, kad didžiausia valstybės parama būsto klausimu pirmiausia turėtų būti orientuota socialiai atsakingiems asmenims", - po politikų pasidairymo po socialinius būstus apie opiausias problemas kalbėjo Kultūros, bendruomenių ir savivaldos plėtojimo komiteto vadovas Raimundas Kaminskas.
Anot jo, vienas iš galimų problemos sprendimo variantų - pastatyti keletą socialinių namų kur nors nuošaliau nuo Kauno ir juos administruoti pačiai savivaldybei.
Prieš metus miesto savivaldybėje pirmą kartą buvo tiksliai suskaičiuota, kiek Kaune yra socialinių būstų. Iki tol nė vienam merui nepavyko išreikalauti iš administracijos, kad tai būtų padaryta. Kodėl vengta politikams pateikti tikslią informaciją, nėra oficialaus atsakymo, todėl tik spėlioti galima, kad ne be administracijos žinios Kaune klesti savavališkas būstų užėmimas. Dėl to savivaldybė patiria papildomų nuostolių, nes tenka bylinėtis dėl gyventojų iškeldinimo iš būstų, kurie jiems nepriklauso.
Kaunas turi apie 5000 socialinių būstų - daugiausiai šalyje, palyginus su kitais Lietuvos miestais. Tačiau net ir pačius naujausius socialinius būstus iš Kauno miesto savivaldybės išsinuomavę visų mokesčių mokėtojų pinigais remiami gyventojai neretai savo namais nesirūpina. Būstai paverčiami landynėmis ir negelbsti net saugos tarnybos, saugančios taip naujai įkurtų ar iš pagrindų atnaujintų bendrabučių bendrąsias patalpas. Nors toms tarnyboms išlaikyti kasmet išleidžiama ne viena dešimtis tūkstančių biudžeto litų.
Liūdnesnė padėtis yra ten, kur vos vienas kitas namo butas priklauso savivaldybei, likusieji - privatiems savininkams. Nemaža dalis tokių butų yra prastos būklės, be patogumų, daugelio būstų kokybė verčia abejoti dėl patalpų tinkamumo gyventi.
Tarybos nariai apžiūrėjo vieno ir dviejų kambarių butus Želvos, Strazdo, Kalvarijos, Vinčų, Gravrogkų, Baršausko gatvėse bei Raudondvario plente. Socialinių, sveikatos ir šeimos reikalų komiteto pirmininkė Loreta Kudarienė įsitikinusi, kad geresnės būklės butus savivaldybė turėtų suremontuoti, o suniokotų, apleistų būstų - neberemontuoti, nešvaistyti be reikalo biudžeto lėšų. Šiuos butus bus pasiūlyta įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą.
"Socialinio būsto gyventojai nuolat kelia rūpesčių miesto savivaldybei. Socialinis būstas skiriamas vargingai gyvenančioms šeimos, neįgaliesiems - našlaičiams ar vienišiems asmenims. Savivaldybė savo lėšomis atlieka remontą, o gyventojai netausoja to, ką veltui gavo. Bet ir savivaldybės administracijos Gyvenamo fondo administravimo skyrius aplaidžiai vykdo savo funkcijas. Tuščių butų sąrašai gana netikslūs, kai kuriuose butuose įsikūrę nelegalūs gyventojai. Dalies butų buvę nuomininkai išsikėlę, o jų pavarde eina mokėjimo sąskaitos", - sakė L. Kudarienė.
