Šiandiena ir rytojus nusimato ramūs, be didelių aktyvumo padidėjimų, tačiau jau sekmadienį jis šoktels iki 4,67 balų.
Artėja magnetinė audra
Pirmiausia apžvelkime meteoagent.com pateikiamas prognozes. Šiandien, penktadienį, aktyvumas šiandien sieks 2,7 balus.
Rytoj, šeštadienį, geomagnetinio lauko aktyvumas kiek pakils, bet itin mažai, vos iki 3,7 balų.
Vis tik sekmadienį situacija keisis – prognozuojamas 4,7 balų aktyvumas. Perkopus 4 balus tai traktuojama kaip nedidelė geomagnetinė audra, vis tik aktyvumas priartės ir prie vidutinės magnetinės audros.
Jungtinių Amerikos Valstijų Nacionalinės vandenynų ir atmosferos tyrimų administracijos (NOAA) artimiausių trijų dienų duomenys panašūs.
Balandžio 24 dieną geomagnetinio lauko aktyvumas bus nedidelis, sieks nuo 1,33 iki 2,67 balų.
Balandžio 25-ąją aktyvumas bus didesnis nei penktadienį, tačiau nekils ir itin stipriai – sieks 2–3,67 balus.
Balandžio 26 d. pirmoji dienos pusė numatoma ramesnė, vyraus 2,33–3,67 balų aktyvumas, bėt vėliau šoktels iki 4,67 balų.
Koks kraujospūdis laikomas padidėjusiu?
Magnetinių audrų poveikį jaučia ne visi, tačiau jį jaučiantieji puikiai žino, kad siautėjant geomagnetinėms audroms, gali pasireikšti tokie simptomai kaip silpnumas, pykinimas, galvos skausmas ar svaigimas, padidėjęs kraujospūdis.
Padidėjęs kraujospūdis – didelio masto problema, kurios priežasčių gali būti daugybė. Vis tik koks kraujospūdis jau laikomas padidėjusiu? Anksčiau į šį klausimą naujienų portalui tv3.lt atsakė vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė.
Padidėjęs kraujospūdis – viena dažniausių, bet tuo pačiu ir klastingiausių sveikatos problemų, su kuria susiduria tiek vyresnio, tiek jaunesnio amžiaus žmonės. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, hipertenzija (padidėjęs kraujospūdis) laikoma viena pagrindinių priešlaikinės mirties priežasčių pasaulyje.
Tai vadinamoji „tylioji žudikė“, nes ji ilgai gali nesukelti jokių akivaizdžių simptomų, tačiau tuo pat metu tyliai žaloti širdį, kraujagysles, inkstus ir kitus organus.
Vaistininkė J. Aganauskaitė-Žukaitė pabrėžė, kad suaugusiam žmogui normalus kraujospūdis turėtų būti apie 120/80 mmHg. Tačiau tam tikri svyravimai gali priklausyti ir nuo žmogaus amžiaus.
„Pagal amžių kraujospūdis gali šiek tiek skirtis – gali būti kiek aukštesnis ar žemesnis, bet svarbiausia, kad jis neviršytų 140/90 mmHg. Tai yra ta riba, nuo kurios jau reikėtų susirūpinti“, – sakė vaistininkė.
Pasak jos, jei vienkartinai kraujospūdis pakyla, pavyzdžiui, dėl streso ar suvalgyto sūraus maisto, tai dar nėra pagrindas nerimauti. Tačiau jei tokie pakilimai tampa dažni, būtina imtis veiksmų.
„Kol pateksite pas gydytoją, verta viską fiksuoti – rašytis kraujospūdžio rodmenis, kad paskui galėtumėte parodyti gydytojui. Tai padės suprasti, ar problema yra nuolatinė, ar tai tik vienkartinis atvejis“, – patarė vaistininkė.
Ne mažiau svarbu stebėti ir pulsą. Anot jos, normalus pulsas ramybės būsenoje turėtų būti nuo 60 iki 80 dūžių per minutę.
„Jei pulsas ramybėje siekia daugiau nei 90, jau reikėtų sunerimti – tai signalas, kad kažkas organizme vyksta ne taip“, – pridūrė specialistė.
Vaistininkė primena, kad tiek padidėjęs kraujospūdis, tiek greitas pulsas – tai signalai, kurių nereikėtų ignoruoti. Laiku pastebėjus ir ėmusis priemonių, galima išvengti rimtų sveikatos komplikacijų.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
