Kodėl to klausiama – „Be Tabu“ reportaže.
Ar teko šlapintis jūroje?
„Ar teko šlapintis į jūrą? – Ne. – Net ir vaikystėj? – Ne.“
„Šią vasarą neteko. – Bet gyvenime? – Taip. – Vaikystėje? – Ai čia man klausiat? Oi ne, man tai neteko šlapintis jūroje. – Ką manot, kurie taip elgiasi? – Negerai, nesmagu, žmonės plaukioja. Už švarų vandenį.“
„Į ežerą taip, į jūrą - ne. – Kas ten nutiko ežere? Vaikystėje ar prispaudė reikalas? - Tiesiog tualetų nėra, daug žmonių, įeini ir viskas gerai – Problema tai? – Problema, nes nuo šlapimo ten atsiranda dalykų, kurių neturėtų atsirasti. Dumbliai ir visa kita. Bėda, kad prie ežerų nėra, o ir važiuojant stovyklauti, reikia žiūrėti kur palapinę statyti, kad nebūtų popieriukų pridėta.“
Lietuviai kukloki, dar draugai per „Be Tabu“ pamatys ir myžniumi pavadins... O Vilniuje maklinėjantys turistai – daug atviresni:
„Ar esate šlapinęsis jūroje? – Taip. – Kada? – Pernai. – Kur? – Jungtinėse Amerikos Valstijose. – Jūroje? – Taip. – Kodėl? – O Kodėl ne? – Ar normalu šlapintis baseine? – Ne. – Kodėl? – Nes tai ankšta erdvė, daugiau žmonių nei jūroje. O juk jūroje ir gyvūnai šlapinasi.“
„Ar esate šlapinęsis jūroje arba ežere? – Žinoma. – Kada? – Jei esi jūroje ir aplink nėra tualeto, tai žinoma, kad šlapinsiesi jūroje.“
Įkvėpė Statkevičiaus ir Palangos mero drama
Kodėl „Be Tabu“ klausinėja tokių dalykų? Ogi todėl, kad šią vasarą Lietuvoje prasidėjo akcija pavadinimu „Nemyžk į jūrą“.
„Svetainėje padariau apklausą, kur galima anonimiškai pažymėti - taip, esu sisiojęs, arbe ne – nesu sisiojęs kažkada gyvenime. Tikrinau prieš susitikdamas – šiuo metu yra 61 procentas yra kažkada daręs tai“, – aiškino programėlės kūrėjas Algimantas Krasauskas.
Svetainės autoriui – trijų berniukų tėčiui, IT specialistui Algimantui Krasauskui minčių kilo užmačius socialiniuose tinkluose užvirusią Juozo Statkevičiaus ir Palangos mero Šarūno Vaitkaus dvikovą. Mūsų mados guru pareiškė, kad Palangoje prie jūros neturim nei tualetų, nei dušinių.
„Kilo didelis šaršalas dėl tų tualetų Palangoje ir pateko į mano eterį. Aš labai daug metų atostogauju ten nuo pat mažens ir dabar su šeima. Tualetai yra aktualus dalykas prie jūros ypač su vaikais. Man irgi buvo toks jausmas, kad tų tualetų yra trūkumas, jei važiuoji prie jūros padaryk viską namie, kad nebūtų problemų“, – pasakojo A. Krasauskas.
Algimantas pradėjo domėtis, ar mūsų pajūryje išties tokia prasta tulikų situacija.
„Pradėjau domėtis, kad yra tų tualetų, yra pakankamai daug, tik galbūt yra ne ten kur tikiesi, ne prie pat jūros, jie kažkur giliau paslėpti, tik reikia žinoti kur jie yra. Taip ir užsikūrė projektas, sugalvojau, kad reikia padaryti svetainę pirmiausia sau, o jei bus naudinga ir kitiems, tai gerai“, – tikino jis.
Sukūrė programėlę, kurioje rasite tualetus pajūryje
Todėl Algimantas sukūrė svetainę. Šiuo metu joje nuo Nidos iki Šventosios per visą pajūrio zoną yra pažymėtos 107 tupyklos, 53 geriamo vandens stotelės, 8 vietos kojoms nusiplauti, 6 dušai.
„Kadangi mėgstu bėgioti, tai Palangoje prabėgiojau pro visas tas vietas, kur toliau – su dviračiu, sufotkinau, sukėliau nuotraukas. Bet svetainėje bet kokiam vartotojui yra galimybė užėjus sukelti nuotrauką, parašyti komentarą, įvertinti. Tas nuotraukas pasilikau galimybę įvertinti, kad nebūtų įvairių dalykų, gaunu pranešimą į telefoną, pažiūriu nedrąsiai kas ten yra ir patvirtinu“, – pasakojo programėlės autorius.
O skambus pavadinimas – „Nemyžk į jūrą“ – ne Algimanto idėja.
„Ėjom nuo jūros kartu su žmona ir buvo tas suvokimas, kad yra tualetų, reikėtų svetainės, reikia pavadinimo, kaip čia pavadint. Ir žmona sako – gal nemyžk į jūrą? Tiesiog. Žmona sugalvojo ir jis labai lipo, patiko toks žaismingas, taip gimė“, – pasakojo A. Krasauskas.
Pakūrus svetainę Algimantas sulaukė visokių komentarų. Vieni gyrė už idėją, kiti sakė, kad kam to reikia – juk į jūrą lengviau.
„Daug kas pasakytų – o tai kur žuvys šlapinasi? Ar kiti gyvūnai vandeny? Nežinau, čia toks atviras klausimas ar kenkia šlapinimasis į jūrą. Labai linkęs sakyti, kad ne – lašas jūroje, bet žinoti, kad tai vyksta – nelabai malonu. Jei pačiam tektų tai daryti, tai gal nelabai norėtųsi, juolab nesame gyvūnai“, – teigė A. Krasauskas.
Mokslininkams taip pat įdomu, ar šlapinimasis vandens telkiniuose gali turėti pasekmių. Pasirodo, kad vandenynuose ir jūrose – ne. Nacionalinės JAV vandenynų ir atmosferos administracijos duomenimis, milijardai vandens organizmų kasdien išskiria atliekas ir nieko. O žmogaus šlapimą sudaro 95 procentai vandens, tad dideliems telkiniams – jokios žalos.
Visgi, šlapintis yra draudžiama šalia koralinių rifų, mat žmogaus šlapime esantys nitratai ir fosfatai gali jiems pakenkti. Nerekomenduojama šlapintis ir uždaruose telkiniuose – pavyzdžiui ežeruose, nes gali užsiveist dumbliai.
Visą reportažą žiūrėkite straipsnio pradžioje.
Laidą „Be Tabu“ žiūrėkite pirmadieniais-ketvirtadieniais 19:30 per TV3!
VISĄ LAIDĄ ŽIŪRĖKITE ČIA:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
