„Ta problema buvo užprogramuota jau pernai metų gruodžio mėnesį, kai Prezidentūra pateikė netinkamai suformuluotą dekretą, tos grėsmės ir tada buvo išsakytos, kad gali būti, tai ir vyko. Tai yra pirmiausia Prezidentūros klaida, tai akivaizdu“, – trečiadienį per spaudos konferenciją sakė premjeras.
Seimas praėjusią savaitę balsuodamas dėl prezidento Gitano Nausėdos teikimo S. Rudėnaitę skirti LAT vadove, ne tik jos nepaskyrė, bet ir atleido iš LAT Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų.
Teisininkų vertinimu, pastarasis parlamento sprendimas buvo neteisėtas, nes neatitiko Konstitucijoje ir Teismų įstatyme numatytų atleidimo pagrindų.
Pagal Teismų įstatymą, atleisti LAT skyriaus pirmininką iš pareigų būtinas pagrindas, pavyzdžiui, – baigiasi kadencija, jis atsistatydina savo noru, dėl sveikatos būklės negali dirbti, pažemina teisėjo vardą, padaro nusikaltimą arba su jo sutikimu perkeliamas į kitas pareigas.
Premjeras teigia, jog tokia situacija nebūtų susiklosčiusi, jei prezidentas būtų iš pradžių pateikęs vieną dekretą dėl jos skyrimo į aukštesnes pareigas, o tik po to – dėl atleidimo.
„Apgailestaut galima, tačiau jei būtų daroma, kaip turi būti, t. y. teikiama kandidatūra dėl paskyrimo ir jei paskiriama, tik tada taikomas pagrindas dėl atleidimo, šitų problemų nebūtų. Tai galima vertinti kaip tam tikrą nepatyrimą“, – teigė S. Skvernelis.
Prezidentas G. Nausėda teikdamas S. Rudėnaitės kandidatūrą į dekretą vienu sakiniu surašė, kad teisėja būtų atleista iš LAT Civilinių bylų skyriaus vadovės pareigų ir paskirta LAT pirmininke.
Tuo pagrindu Seimas vienu metu padarė du balsavimus – dėl atleidimo ir dėl paskyrimo.
Šalies vadovas G. Nausėda laikosi pozicijos, kad Seimas atleisdamas LAT teisėją iš skyriaus pirmininkės pareigų ir nepaskirdamas jos LAT vadove iškreipė jo dekretą.
„Mano valia šitame dekrete juodu ant balto išreikšta labai aiškiai – atleidimas skiriant į aukštesnes pareigas“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė prezidentas.
Jis žada Seimo nepatvirtintą S. Rudėnaitės kandidatūrą į LAT pirmininkes teikti dar kartą, kaip ir į Konstitucinio Teismo teisėjas siūlomos advokatės Giedrės Lastauskienės kandidatūrą, kuriai parlamentas per tą patį slaptą balsavimą nepritarė.
Anksčiau skiriant kurį nors teisėją į kitas pareigas prezidentas iš pradžių pateikdavo dekretą dėl jo paskyrimo, o jį priėmus išleisdavo dekretą dėl to teisėjo atleidimo iš einamų pareigų.
S. Skvernelis teigė, kad norint išspręsti esamą situaciją „paprasčiausia būtų naujas dekretas, o jei jo nebus, yra kreipimasis į Konstitucinį Teismą“.
„Ir tai bus padaryta, nes atleidimas įvyko neatitinkant teisės aktų“, – pažymėjo premjeras.
Grupė opozicijos parlamentarų jau kreipėsi Konstitucinį Teismą dėl S. Rudėnaitės Civilinių bylų skyriaus pirmininkės pareigų.
36 Seimo nariai prašo įvertinti, ar teisėjos S.Rudėnaitės atleidimas neprieštarauja Konstitucijai, konstituciniam teisinės valstybės, Konstitucijos viršenybės, valdžių padalijimo, teismo ir teisėjų nepriklausomumo principams.
Jei į Konstitucinį Teismą būtų kreiptasi viso Seimo nutarimu, klausimas būtų nagrinėjamas be eilės, tačiau valdantieji tokio projekto nėra registravę.
