Apie šią augančią problemą „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ diskusijoje dalyvavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja, laikinai vykdanti skyriaus vedėjo funkcijas, Aušra Valaikienė ir biologas, „Dezinfos“ kenkėjų kontrolės ekspertas Liutauras Grigaliūnas.
Kodėl pelės plinta miestuose ir pasiekia viršutinius aukštus?
Pasak kenkėjų kontrolės eksperto L. Grigaliūno, reiškinys, kuomet pelės tampa rimta problema daugiabučiuose, stebimas jau seniai. Tai ypač būdinga senos statybos namams – net ir maždaug 50 metų senumo, turintiems įvairių nišų ir komunikacinių ertmių mieste.
„Turime rūšį – naminė pelė, kuri būna dažniausiai ta, kuri gyvena visą laiką urbanistinėje aplinkoje, reiškia, mieste. Ir, aišku, jau kai jų užsiveisia, o jos veisiasi ne kartą, ne du per metus, populiacija, vadinkim, mikro populiacija išauga ir jos, ieškodamos maisto visų pirma, ir ieško tų visokių patekimų kelių į žmogaus būstus, į maitinimo įstaigas, į prekybos įstaigas“, – pažymi L. Grigaliūnas.
Ekspertas atkreipia dėmesį, kad pelių plitimas nėra griežtai sezoninis reiškinys, pastebimas tik šaltuoju metų laiku. Šiltuoju vasaros sezonu jų užsiveisia daugiau, o populiacijos aktyvumo išaugimas stebimas netgi šiltuoju periodu, pavyzdžiui, rugpjūčio mėnesį.
Be to, mieste įsikūrusių graužikų judėjimo neapriboja nei sniegas, nei šaltis, nes jos sėkmingai gyvena pastatuose ir juda po žeme esančiomis komunikacijomis.
Įdomu tai, kad pelės gali įsikurti ne tik apatiniuose aukštuose esančiuose butuose, bet ir pasiekti pačius aukščiausius. Kaip jos ten patenka?
„Dažniausiai būna vamzdynų pravedimo, vadinkim, kanalai, tos šachtos arba, kaip sako, stovai tokie vandentiekio vadinamieji. <...> Dažniausiai jais keliauja“, – aiškino biologas.
Senos statybos namuose, kur grindys yra medinės, pelėms taip pat nesunku įsikurti, nes po grindimis yra ertmės, kuriomis gali laisvai judėti – tokius atvejus L. Grigaliūnas prisimena net iš savo vaikystės.
Kas privilioja peles į namus?
Kenkėjų kontrolės ekspertas aiškina, kad būtina sąlyga pelėms veistis yra prieinami maisto šaltiniai, nes temperatūra nėra pagrindinis kriterijus:
„Mieste joms temperatūra visa yra tinkama. <...> Žinot, mes susiduriame, na galbūt ne pas gyventojus, bet jos gali gyventi šaldytuvo tipo patalpose, kur yra arti 0 arba jau kalbam apie minusą netgi.“
Pelės, kaip pastebi biologas, nėra išrankios maistui – ką randa pas žmogų, tas tinka, nebent įsikuria prekybos ar sandėliavimo vietose, kur didelis pasirinkimas – tuomet jau tampa išrankesnės.
Ką daryti radus graužikų pėdsakų namuose?
Svarbu atminti, kad graužikai pridaro ne tik bėdų mūsų gyvenamai aplinkai. Jie taip pat gali platinti pavojingas ligas.
NVSC specialistė A. Valaikienė įspėja, kad bet koks graužikas – pelė, žiurkė, voverė, bebras ar vandens žiurkė – gali platinti tas pačias sunkias užkrečiamąsias ligas: jersiniozę, tuliaremiją, leptospirozę, listeriozę, o netiesioginiu būdu per parazitus – netgi erkinį encefalitą ir Laimo ligą. Lietuvoje labiausiai paplitę iš šių ligų yra tuliaremija ir jersiniozė.
Jei namuose ar virtuvėje pastebėjote pelių pėdsakų, A. Valaikienė pataria veikti nedelsiant. Pirmiausia ji primena gerai nuvalyti paviršius, patikrinti spinteles, ar jose nėra pelių išmatų, apgraužtų maisto produktus – tokių radus jų nevartoti ir išmesti.
„Išsivalius viską gerai netgi aš rekomenduočiau, jeigu turite indaplovę ypatingai, indus persiplauti indaplovėje aukštesnėje temperatūroje“, – dar vieną patarimą davė pašnekovė.
Visų svarbiausia yra po tvarkymo kruopščiai plauti rankas, jas dezinfekuoti. Be to, pasireiškus simptomų kompleksui, nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Kaip veiksmingai atsikratyti graužikų?
Biologas L. Grigaliūnas akcentuoja, kad efektyviausia priemonė kovoti su graužikais yra prevencija – neįsileisti jų į namus palaikant švarą ir nepaliekant maisto likučių.
„Maisto likučių prieinamumas graužikams – tai yra puikiausias traukos šaltinis, dėl to ir tenai eina jie, nes užuodžia, jie jaučia, kad tenai yra, tada jau lankosi“, – dar kartą primena biologas.
Visgi, jei šie nekviesti svečiai jau atsirado, svarbu pasirinkti tinkamus kovos su jais metodus. Vienas ir pats patikimiausias sprendimo būdas – kreiptis į specialistus.
„Tie patys spąsteliai – labai gerai, tiktai jau reikia irgi tą tinkamą jauką pataikyti, kad jau jinai ateitų, norėtų labiau to jauko spąsteliuose negu jeigu žmogus kažko šiek tiek nevalyvai pabarsto kažkur ir nepasivalo“, – tęsė biologas.
Kol kas žmonėms prieinami ir žiurkių nuodai – cheminės medžiagos, vis tik kenkėjų kontrolės ekspertas dvejoja, ar ateityje jie bus taip lengvai prieinami ir jų galės nusipirkti kiekvienas.
Biologas pabrėžia, kad naudojant vadinamuosius žiurknuodžius esminis aspektas yra atsakingumas: „Tu jį turi padėti taip, kad žinotum, kur padėjai, ir rastų tiktai ta pelytė, o ne joks augintinis, neduok Dieve mažas vaikas, dar kažkas. Dėl to iš šios pusės yra geriau specialistai.“
L. Grigaliūnas sako, kad žmonės paskaičiuoja, kas jiems labiau apsimoka finansiškai, tačiau atvykę specialistai ne tik parenka graužikų naikinimui tinkamiausias priemones ir jas taiko bei vėliau susirenka, kaip ir nugašusius graužikus.
Kai kuriais atvejais, atsekę kelius, kuriais į namus lenda pelės, specialistai patys užsandarina šias vietas arba parodo šeimininkams, ką sutvarkyti patiems, bei pateikia tolesnes rekomendacijas.
„Jeigu žmogus pats apsiima tuo, reikia būtinai žinoti, kaip su tais nuodais elgtis, kad, neduok Dieve, neišneštų graužikas to nuodo kažkur tai į vidurį patalpos“, – sako biologas.
Laidos vedėjai pasiteiravus, kas turi rūpintis kenkėjų kontrole, jei graužikai bendrabutyje patenka iš bendrų patalpų, pašnekovas atsakė:
„Žmogus, pastebėjęs nuėjęs į bendrąsias patalpas, į rūsius dažniausiai, pamato tą problemą – žinoma, kreiptis reikia į namo administratorių, ten būna bendrijos kokios.“
Pasakė, kaip suprasti, kad graužikų nebėra
Paklaustas, kaip žinoti, kad graužikų nebėra namuose, L. Grigaliūnas pažymi – įprastai, apsigyvenus šiems nekviestiems svečiams, juos girdime ir matome paliktas jų išmatas, todėl to nelikus paprasta suprasti, kad pelių nebeliko.
Vienas aiškiausių ženklų, kad pelės į namus nebeužsuka, yra nebepastebimos jų išmatos, nes šios, apsigyvenę mūsų namuose, jų palieka visur. Jei jų radote namuose ir tvarkysite, biologas primena tai daryti saugiai.
„Dezinfekcija išnaikinus graužikų, vadinkim, užkratą labai svarbi iš tikrųjų. Žmogus nusivalo – aišku, geriau, kad su pirštinėm, be abejo, valytų tuos paviršius, kur buvo ten kažkas, bet dezinekcija labai svarbi, kad jau galutinai tą galimą užkratą, kurį palieka su šlapimu, su išmatomis, panaikinti“, – pataria kenkėjų kontrolės ekspertas.
Ką svarbiausia įsivertinti namuose pamačius pelę?
Pačiai pabaigai, specialistai pasidalijo svarbiausiais patarimais, ką padaryti, jei išvydome peles savo namuose. A. Valaikienė išskyrė kelis esminius patarimus:
„Laikykime sandariai visus uždarytus savo maisto produktus, valykime gerai visus paviršius, plaukime rankas ir užkamšykime visas skyles, kad jie nepatektų daugiau pas mus.“
L. Grigaliūnas paantrina, kad svarbu sutvarkyti visas vietas, per kurias graužikai patenka, ir gyventi kaip galima švariau – tada problemos nebus.
Visą pokalbį „Žinių radijo“ laidoje „Ekspertai pataria“ galite klausyti čia:
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
