Yra spėjimas, kodėl jos sparčiai veisiasi būtent parkuose, šalia žmonių. Eidami pasivaikščioti žmonės neretai pasiima ir duonos, vandens paukščiams palepinti. Ko nespėja sulesti antys – mielai pasičiumpa žiurkės. Tad joms veistis – sąlygos kuo puikiausios.
Daugiau apie tai – TV3 Žinių reportaže.
Biologijos mokslų daktaras Tomas Ruginis pats sunkiai gali patikėti tuo, ką mato. Klaipėdoje, Draugystės parke, kur daug žmonių eina pasivaikščioti, išvesti augintinius, įsikūrė ir žiurkių kolonija.
Draugystės parko tvenkinyje, vidury dienos, plaukioja ištisos žiurkių šeimynos. Tiek žiurkių šiame Klaipėdos parke dar niekas nėra matęs. Įprastai šie graužikai vengia atvirų vietų, juolab, kur yra daug žmonių. Draugystės parke žiurkės ne tik bėgioja po pievą, bet ir drąsiai plaukioja tvenkinyje. Biologas Tomas Ruginis sako, kad jį stebina graužikų elgesys.
„Kas mane patį nustebino: aš daugiau matęs žiurkes prie namų, o čia jos pakankamai sėkmingai plaukioja, įveikia atstumus. Bandžiau arčiau prieiti, tai jos, vengdamos manęs, nuplaukia toliau. Mėgsta tą vandenį ir drąsiai plaukia“, – pasakojo biologas Tomas Ruginis.
„Jūs dabar matėte jas, dienos metu? – Filmavau. – Ojei, ojei, kaip baisu. Baisu, tikrai baisu“, – minėjo gyventoja.
„Nu, aišku, kad čia yra baisu. Kas čia dabar. Nesimato, kad būtų šiukšlynas kur nors“, – stebėjosi moteris.
Smiltelės seniūnaitis sako sulaukęs gyventojų skambučių apie žiurkių invaziją Draugystės parke.
„Negaliu pasakyti, kad kažkas yra apleista ar šiukšlės kažkur paliktos: tikrai išveža šiukšles. Iš kažkur jos atvyko. Negaliu pasakyti iš kur. Taip staigiai. Nes visą vasarą nieko nebuvo, dabar rudenį padaugėjo jų tikrai“, – kalbėjo Smiltelės seniūnaitis Marius Bagdonavičius.
Įspėja nešerti ančių
Iš kur žiurkės atvyko – neaišku, tačiau aišku, kodėl joms čia gera gyventi ir veistis. Vienas gyventojas atsineša krepšį duonos gaminių ir mėto į tvenkinį čia gyvenančioms antims. Žmogui nė į galvą nešauna, kad šeria ne tik paukščius, bet ir žiurkes. Tvenkinio pakrantėse primėtyta ir daržovių.
„Jeigu yra maitinimas kažkoks pastovus, daržovės, tai tie gyvūnai ir ateina. Nesvarbu kokie jie būtų – paukščiai ar žiurkės. Čia matome jaunesnes žiurkes. Jos drąsios, nebijo. Aplamai žiurkė yra protingas ir drąsus gyvūnas“, – aiškino T. Ruginis.
Vieniems klaipėdiečiams žiurkės kelia pasibjaurėjimą ir baimę.
„Jeigu ateis, tai baisu. Juo labiau, kai dabar apie tą marą šneka, kad žiurkės perneša. Tai neduok Dieve gal jas čia atvežė iš rusyno, iš kur nors“, – pasakojo gyventoja.
„Žinoma, blogai. Gamtoje turi savo vietą kažkas turėti. Paukščiai savo vietą, žiurkės savo vietą“, – pridūrė moteris.
„Na, nebūtų labai gerai, kad jos čia gyvena, reikėtų priežiūros. Bet, sakau nuoširdžiai, aš jų nepastebėjau. Bet reiktų kažką daryti – rūpintis Klaipėdos miestu“, – sakė kita moteris.
Tačiau kitiems uostamiesčio gyventojams Draugystės parke apsigyvenusių žiurkių draugija netrukdo.
„Mačiau, kad yra. – Ir kaip jums? Netrukdo? – Man netrukdo, tegul būna“, – teigė moteris.
„Gyvūnija yra gyvūnija. – Netrukdo? – Ne“, – tikino senjorė.
Tačiau yra kita problema – kur graužikai dėsis, kai paspaus šaltukas?
„Į namus. Taip ir bus, žinokite. Į rūsius. Kur aš gyvenu, tai pas mus neseniai buvo užėję. Tai mes naikinome. Žiurkių antplūdis buvo nežmoniškas“, – pasakojo senjorė.
Žiurkės nešioja ligas
O kuo žiurkės arčiau žmonių, tuo didesnė grėsmė įvairioms pavojingoms ligoms plisti, sako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistė.
„Graužikai platina Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje, įvairias ligas. Ligas, kurias mes registruojame ir Lietuvoje“, – įspėjo Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Aušra Valaikienė.
Dažniausiai žiurkių platinama liga Lietuvoje yra jersiniozė. Ja žmonės užsikrečia per graužikų užkrėstą maistą, vandenį ar liečiant jų išskyras. Per metus specialistai registruoja apie 200 tokių atvejų.
„Mažiems vaikams tai pasireiškia karščiavimu, pilvo skausmu, viduriavimu, ir neretai viduriavimas būna su krauju. O suaugusiems asmenims arba vyresniems vaikams būna karščiavimas, pilvo skausmas. Ir ši liga yra painiojama su apendicitu“, – aiškino A. Valaikienė.
Klaipėdos miesto gyventojai raginami nešerti laukinių paukščių miesto teritorijoje, nenešti jokio maisto. Kai ateis šaltasis sezonas ir žiurkės pradės kraustytis į namų rūsius, gyvenamąsias patalpas ar ūkinius pastatus, tuomet pradėti jas nuodyti.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
