Netrukus mirė garsi nuomonės formuotoja, stilistė ir verslininkė Agnė Jagelavičiūtė. Dar vėliau pareigūnai paskelbė ieškantys dingusios 16-metės su kūdikiu ant rankų.
Neramumų būta iš Šalčininkuose. Ten vienas vyras pistoletu sužalojo kitą vyrą ir paskui ginklu mirtinai susižalojo pats.
Štai Vlniuje per konfliktą vyras šovė iš dujinio pistoleto į sutuoktinės veidą. Kaip pranešė Policijos departamentas, nusikaltimas įvykdytas penktadienio vakarą, Naujosios Vilnios rajone, Linksmojoje gatvėje esančiame bute.
Dar viena tragedija įvyko Kaune gruodžio 30-ąją. Policijos departamentas naujienų portalą „Kas vyksta Kaune” informavo, kad gruodžio 30 d. apie 3 val. 4 min. Kaune, Tunelio g., automobilis „BMW 320”, vairuojamas vyriškio, nuvažiavo nuo kelio ir trenkėsi į stulpą. Per eismo įvykį vietoje žuvo automobiliu važiavusi keleivė-moteris, o vairuotojas dėl įvairių kūno sužalojimų išvežtas į ligoninę.
Sausio 2-ąją Lietuvą apskriejo žinia apie netikėtai mirusį garsų dainininką Donatą Čižauską.
Ar tikrai tarpšventinis periodas yra toks sudėtingas, o gal tai – tik atsitiktinumas ir netikėtai į vieną laiką sukritusios nelaimės?
Padaugėja ir skyrybų
Šias tragedijas bei kitus ryškiausius šventinio laikotarpio įvykius apžvelgė ir įvertino psichologas Gediminas Navaitis. Jo teigimu, Naujieji metai iš tiesų sustiprina krizes ir įvykius.
Psichologas pabrėžia, kad per Naujuosius ir po jų daugėja ne tik tragedijų, nelaimių, bet ir skyrybų šeimose.
„Jeigu galima išsisukti nuo atostogų kartu arba buvimo su šeima, tai per Naujuosius metus, tikėtina, niekur nepabėgsi ir turėsi būti su šeima.
Taigi, poros, kurios judėjo link santykių nutraukimo, tikėtina, kad nusprendžia išsiskirti. Žinoma, tokia žmonių grupė yra sąlyginai maža, tačiau to pakankam kad pastebėtume statistiką.“
Įtemptas metas
G.Navaičio teigimu, šventinis maratonas iš tiesų yra labiau įtemptas, žmonės tampa jautresni aplinkai, todėl ir tragedijų bei nelaimių įvyksta daugiau.
„Reikėtų pastebėti, kad per šventes akivaizdžiai daugėja suvartojamo alkoholio bei maisto, atsiranda postūmis jautresniam elgesiui ir netinkamiems sprendimams.“
Nėra, kas įsiklausytų
Aptarinėjama, kad D.Čižauskas nusižudė. Pasak G.Navaičio, niekada nebus vienos priežasties, kuri paaiškins, kodėl žmonės nusprendžia nusižudyti.
Psichoterapeutas ragina savęs pirmiausiai paklausti – kuo išsiskiriame iš aplinkinių ir tolimesnių šalių bei kas gali paaiškinti, kodėl šalyje yra toks didelis savižudybių skaičius?
Prieš pateikdamas atsakymą, psichoterapeutas teigia, kad reikėtų atidžiai pažvelgti į praeitį ir tai, kad dažnu atveju neturime žmonių, kurie aiškiai galėtų skelbti žinią, kad savižudybė nėra išeitis. O jei ir turime, žmonės nesuteikia tam pakankamos svarbos.
„Praeitis yra atrama dabartinei situacijai. Turime dar vieną klausimą, kuris yra ir labai lengvas, ir labai sunkus: kas šiuo metu yra dorovinių vertybių saugotojas, kuris šiandieną konkrečiai galėtų pasakyti, kad taip nesielkite, taip elgtis nedora? Labai sunkiai surastume žmogų ar žmones, kurie galėtų taip pasakyti.
Kiekvienas iš mūsų galime pasirodyti televizijos ekrane ir pasakyti: nesižudykite, jūs reikalingi šeimai, artimiesiems, tautai. Pasakyti šiuos žodžius gali daug kas, nereiškia, kad tai nesakoma, tačiau nėra, kas klausosi. Tai reiškia, kad mes ignoruojame dorovinį autoritetą“, – aiškina G. Navaitis.
Depresiją, nusivylimą, susiskaldymą visuomenėje ir atsiribojimą vienas nuo kito neretai kelia nuolat girdima purvina kritika. Akivaizdus kelias, kaip to išvengti, anot eksperto, būtų pasakyti ką nors gero vienas kitam, tačiau vietoj gražaus žodžio renkamasi pašiepti, įžeisti.
„Deja, šis akivaizdus kelias kol kas yra per sunkus. Net jeigu toks dalykas, kaip kalėdinė eglutė, virsta pretekstu pasityčioti, tai nerodo mūsų didelio estetinio išprusimo, tai rodo menką mūsų psichologinį išprusimą“, – pastebi psichologas.
