REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos krantus skalaujančiai Baltijos jūrai ši savaitė tapo gamtine katastrofa dėl „Nord Stream“ dujomis pripildytų vamzdžių nuotėkių. Ekspertams nerimaujant ne tik dėl jūros ekonominės būklės pablogėjimo, bet ir dėl negrįžtamo poveikio klimatui, neatmetama, kad dujų nuotėkis galėjo įvykti dėl „tyčinių veiksmų“. 

Lietuvos krantus skalaujančiai Baltijos jūrai ši savaitė tapo gamtine katastrofa dėl „Nord Stream“ dujomis pripildytų vamzdžių nuotėkių. Ekspertams nerimaujant ne tik dėl jūros ekonominės būklės pablogėjimo, bet ir dėl negrįžtamo poveikio klimatui, neatmetama, kad dujų nuotėkis galėjo įvykti dėl „tyčinių veiksmų“. 

REKLAMA

Iš viso per šią savaitę įvyko keturi dujų proveržiai iš dujotiekių, nutiestų iš Rusijos į Vokietiją. Du šalia Danijos ir du – šalia Švedijos.

Danija dar trečiadienį pranešė, kad daugiau nei pusė vamzdynuose tekėjusių gamtinių dujų veikiausiai jau įsiveržė į atmosferą. Tuo metu šalies premjerė Metter Frederiksen pareiškė, kad visa tai toli gražu ne nelaimingas atsitikimas, o „tyčiniai veiksmai“.

Nepaaiškinamus sprogimus netrukus tirsianti Švedijos saugumo tarnyba (SAPO) juos vadina „sabotažu sunkinančiomis aplinkybėmis“. Ir nors Švedija praneša, kad vienas iš keturių nuotėkių „Nord Stream“ dujotiekiuose jau šiek tiek aprimo ir sumažėjo jo vietoje kylantys burbulai, vis dar galime stebėti iš ten besiveržiančias dujas.

REKLAMA
REKLAMA

Nėra jokiu abejonių, kad ši katastrofa neigiamai atsilieps gamtai, klimatui.

Manoma, kad „Nord Stream“ dujų talpyklos praeitais metais buvo užpildytos apie 170 milijonų kubinių metrų metano, tačiau kol kas nėra aišku, kiek jų per šias dienas galėjo nutekėti, ir tai yra esminė problema. 

REKLAMA

„Tokios katastrofos papildo emisijas šiltnamio dujomis. Būtent metanas yra 25 kartus imlesnis – labiau šildo atmosferą nei anglies dvideginis. O ši katastrofa yra labai nedėkinga, nes nežinome, kiek tų dujų yra“, – Žinių radijuje kalbėjo Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų instituto profesorė Inga Dailidienė.

Svarstymuose, kaip suvaldyti katastrofą, išvengiant milžiniškų neigiamų padarinių gamtai, buvo girdimos ir idėjos, siūlančios metano dujas uždegti. Padegtos metano dujos virstų anglies dvideginiu, kuris, tikėtina, mažiau paveiktų atmosferą.

REKLAMA
REKLAMA

„Tačiau tai būtų kita katastrofa (nes nemaža dalis anglies dvideginio pasiliktų vandenyje – aut. past.). Sudėtinga, kad netgi negalime imtis jokių priemonių šitai emisijai sustabdyti“, – kalbėjo profesorė.

„Šitos dujos – metanas, kuris papuls į atmosferą, troposferoje išliks labai ilgą laiką. Jis persimaišys ir liks atmosferoje: atliks savo vaidmenį, sugerdamas tiesioginę saulės spinduliuotę ir šildydamas mūsų atmosferą“, – paaiškino I. Dailidienė.

Palyginus šį gamtinių dujų proveržį Baltijos jūroje su duomenimis, kiek metano į atmosferą patenka iš naftos gavybos platformų kasmet, pasak profesorės, pastarųjų dienų katastrofą prilygintume „lašui jūroje“: „Tačiau žinant, kad kiekviena šalis dabar yra įsipareigojusi sumažinti tiek anglies dvideginį, tiek metaną, yra tiesiog apmaudu ir liūdna, kad šitaip netausojančiai elgiamasi ne tik klimato kaitos atžvilgiu, bet ir mūsų žemės globalia išsaugojimo prasme“.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Atsakė, kas nutiks, jei ir toliau bus daroma žala Baltijos jūrai

Kalbėdama apie neigiamą dujų proveržio poveikį jūros gyvūnijai ir augalams, I. Dailidienė atkreipė dėmesį ir į iškilusį pavojų Baltijos jūra plaukiantiems laivams.

„Gali būti pavojinga gyvūnams esantiems šalia, bet [apie tai] duomenų mes neturime, nes šitas atvejis analogo neturi.

Kai vieno kilometro diametro [dujų išsiveržimas] išsiveržimas vyksta ir yra matomas, niekas negali prieiti ir ištirti. 10 kilometrų spinduliu yra [laikoma] apsaugos zona. Žiūrėsime. Aš manau, kad mokslininkai greitu metu pateiks išvadas, kokia ta žala yra padaryta“, –  nurodo ji.

REKLAMA

Baltijos jūra yra laikoma vien labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Jei ir toliau jai bus daroma žala, galime sulaukti ypač liūdnų padarinių – gresia rimtas pavojus jūros gyvūnijos ir augalijos likimui.

„Jei mes nieko nesaugosime, jei mes tvariai negyvensime, kad ir savo namuose, tai be abejo, sulauksime katastrofiškų padarinių. Negalėsime nei maudytis, neturėsime nei žuvų. Turėsime tik balą šalia, kuria galės tik laivai plaukioti.

Žinoma, aš nenorėčiau gąsdinti visuomenės, bet tvarumas nėra tuščias žodis. Turime pradėti nuo savęs  – politikos formuotojų, nuo visos visuomenės požiūrio, tausojančio aplinką, gamtą“, – kalbėjo I. Dailidienė.

REKLAMA

Europos Sąjunga įtaria, kad du povandeniniai gamtinių dujų vamzdynai buvo sugadinti per sabotažo aktą, ir įspėja apie atsakomuosius veiksmus dėl bet kokio išpuolio prieš Europos energetinius tinklus,.

„Bet koks tyčinis Europos energetinės infrastruktūros trikdymas yra visiškai nepriimtinas ir į jį bus ryžtingai ir vieningai reaguojama“, – perspėjo Josepas Borrellis.

Rusija trečiadienį pareiškė, kad prašys sušaukti JT Saugumo Tarybą dėl „Nord Stream“ nuotėkių, Maskvai atmetant kaltinimus, kad ji kaip nors prie jų prisidėjo.

„Rusija ketina sušaukti oficialų JT Saugumo Tarybos posėdį dėl provokacijų, susijusių su dujotiekiais „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovės spaudai Marijos Zacharovos pareiškime socialinėje žiniasklaidoje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Švedija ir Lenkija jau pareiškė, kad labiausiai tikėtina nuotėkio iš vamzdynų Baltijos jūroje priežastis – sabotažas. Varšuva teigia, kad kaltininkė tikriausiai yra Rusija, norinti eskaluoti karą Ukrainoje. .

Tačiau Kremlius atmeta kaltinimus, sakydamas, kad kaltinti Rusiją dėl nuotėkių sukėlimo yra „kvaila ir absurdiška“, ir paragino Jungtinių Valstijų prezidentą Joe Bideną atsakyti, ar už to nestovi JAV. Pastarasis Rusijos reikalavimas yra „juokingas“, trečiadienį pareiškė viena aukšto rango JAV pareigūnė.

„Visi žinome, kad Rusija jau seniai skleidžia dezinformaciją, ir čia ji vėl tai daro“, – sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovė Adrienne Watson. 

REKLAMA

„Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“ dujotiekiai yra strateginė infrastruktūra, jungianti Rusiją su Europa. Nors abu dujotiekiai neveikė, juose buvo dujų, kurios dėl nuotėkio veržiasi į paviršių Švedijos ir Danijos ekonominėse zonose.

Švedijos seismologai prieš pat nuotėkį užregistravo du „didžiulius energijos išsiskyrimus“, kuriuos tikriausiai sukėlė sprogimai.  

Viso Žinių radijo pokalbio su I. Dailidiene klausykite:

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų