„Turbūt žmogus transportuojasi iš taško A į tašką B, nepaisant to, ar jis turi teisę vairuoti, ar jos neturi. Neturėdama teisės vairuoti, natūralu, kad tą patį atstumą turėdavau įveikti kitais būdais. Tai yra taksi, autobusais, traukiniais, pavėžėjimais ar vis kiti būdai. Jie taip pat kainuoja“, – antradienį Seime žurnalistams teigė G. Skaistė.
Nors dabartinė finansų ministrė teigė, kad nuoširdžiai gailisi, Kauno apylinkės teismas tų pačių metų G. Skaistei skyrė tūkstančio litų baudą ir metams atėmė teisę vairuoti automobilį.
Nors G. Skaistė nebeturėjo teisės vairuoti, ji vis tiek iš savivaldybės biudžeto kompensuodavo savo transporto išlaidas.
Kaip rodo naujienų portalo tv3.lt turimos ataskaitos, 2013 m. balandžio-rugsėjo mėnesiais G. Skaistė transporto išlaidoms iš viso išleido 7236,44 eurus (2095,81 eurus) arba vidutiniškai 1206 litus (349 eurus) per mėnesį.
Nuo 2013 m. spalio iki 2014 m. gruodžio G. Skaistė kiekvieną mėnesį vidutiniškai transporto išlaidoms išleisdavo virš 1 tūkst. litų (daugiau nei 289 eurus).
Lietuvoje įvedus eurą 2015 metais G. Skaistės išlaidos transportui vidutiniškai siekė 160–312 eurų per mėnesį. 2016 m. G. Skaistė transportui išleido vos 42 eurus, nes buvo išrinkta į Seimą ir ėmė darbuotis parlamente.
Kauno miesto savivaldybės tarybos veiklos reglamentas numato, kad tarybos nariams su jų veikla susijusioms kanceliarinėms, pašto, telefono, interneto ryšio, transporto, biuro patalpų nuomos, viešosios informacijos rengėjų teikiamų paslaugų, tarybos nario ataskaitų gamybos ir platinimo išlaidoms, kiek šių paslaugų nesuteikia ar išlaidų neapmoka tiesiogiai savivaldybės administracija, atsiskaitytinai kas mėnesį mokama 0,6 VMDU (vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio) dydžio išmoka.
Kauno miesto savivaldybė neapibrėžia, kas patenka po skyreliu „transporto išlaidos“, bet dažniausiai tai yra kuras, automobilio remontas ir pan. Pavyzdžiui, Seimo narių išlaidų ataskaitose tokia eilutė kiek detaliau apibrėžta – „Transporto priemonės eksploatavimas, techninė priežiūra, remontas“.
„Savaitgalį paskyriau banko išrašų analizei ir peržiūrėjau savo pastarosios 2015-2016 metų savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpio duomenis. Apskaičiavau, kad pagrindžiamų išlaidų, kurios atitiktų tarybos reglamente numatytas galimas išlaidų kategorijas (transportas, paštas, ryšiai, kanceliarinės prekės), suma sudaro 77,38 proc. man tuo laikotarpiu pervestų lėšų, skirtų tarybos nario veiklai vykdyti. Didžioji dalis išlaidų yra kuro ir pašto paslaugų pirkimas. Likusiai daliai, kuri mokėta grynais, įrodymų neturiu, kadangi 7-8 metų senumo atsiskaitymo čekių neišsaugojau.
Suprasdama, kad be įrodymų negaliu pagrįsti dalies savo tuometinių išlaidų, apsisprendžiau tą sumą pervesti Kauno miesto savivaldybei.
Apgalvojau ir savo dar ankstesnių dviejų kadencijų darbą taryboj. Kauno miesto savivaldybės tarybos nario pareigas ėjau nuo 2007 iki 2016-ųjų – 9,5 metų. Išsamios informacijos neturiu dėl pasikeitusių banko sąskaitų, kortelių. Visgi, tikėtina, kad ankstesnių kadencijų metu bankų išrašuose matomos konkrečių kategorijų išlaidos sudarytų panašią dalį nuo savivaldybės pervestos sumos veiklai vykdyti. Todėl savivaldybei pervedu 30% gautų išmokų savivaldybės tarybos nario veiklai vykdyti už 2007-2016 metus.
Viso pervedama suma yra 13 992 EUR. Ar aš šią sumą buvau pasisavinus neteisėtai? Ne. Tiesiog šiandien aš nebeturiu popierinių įrodymų, todėl pervedu šias lėšas Kauno miesto savivaldybei.
Jaučiu atsakomybę už tai, kad anuomet kritiškai neįvertinau egzistuojančios atsiskaitymo už išlaidas tvarkos. Atsiprašau visų žmonių, kuriuos nuvylė susidariusi situacija. Tikiuosi Seimas artimiausiu metu susitelkęs įneš į šią sistemą pilną skaidrumą ir aiškumą“, – rašė ministrė G. Skaistė.
