Ponui Vytautui bent kartą per mėnesį iš gimtosios Kalvarijos tenka vykti į Vilnių. Sostinėje suvalkiečiui atliekami alinantys chemoterapijos kursai. Diagnozę, jog serga vėžiu, vyras išgirdo kone atsitiktinai, mat nejautė jokių simptomų, o pas gydytojus apsilankė tik dėl to, jog išvykos prie ežero metu dukra pastebėjo pageltusias tėčio akis. Ištyrę medikai aptiko auglį.
Nors serga vėžiu, Vytautas išlieka optimistas. Yra įsitikinęs, kad gydymas duos vaisių.
Šiuo metu Lietuvoje vėžiu serga per 100-as tūkstančių žmonių. O kiekvienais metais diagnozuojama beveik 20 tūkstančių naujų atvejų. Tačiau mokslininkų prognozės kur kas kraupesnės. Susirgti vėžiu rizikuoja kas antras gyventojas, pavojus ypač didėja sulaukus vyresnio amžiaus. Visgi net trečdalis žmonių ligos galėtų išvengti, tačiau tam reikia profilaktiškai tikrintis. Deja, lietuviai rūpintis savo sveikata neskuba, mat daugelis tiesiog bijo išgirsti teigiamą tyrimo atsakymą.
Nors kasmet nuo vėžio Lietuvoje miršta 8 tūkstančiai tautiečių ir tai yra antroji dažniausia mirties priežastis po širdies ligų, didesnei daliai laiku susirūpinusių kovą su liga pavyksta laimėti.
Vėžys itin klastingas, tad dažnai žmonės į daktarus nesikreipia, nes tiesiog nejaučia skausmų, tačiau ignoruoja kitus simptomus – lėtinį nuovargį, sumažėjusį apetitą, staigius svorio pokyčius, nuolatinį prakaitavimą naktimis ir net atsiradusius guzelius, apgamus. Į gydytojus kreipiamasi tik tada, kai prasideda kraujavimas, sutrinka šlapinimasis, o tai jau gali būti pažengusios ligos ženklai.
Gyventojai raginami konsultuotis su šeimos gydytojais, kurie nukreipia į prevencines programas. Sveikatos apsaugos ministras tikina, jog profilaktiniai tyrimai neužtrunka daug laiko, nėra skausmingi.
Nemokamai tikrintis dėl krūties vėžio kartą per dvejus metus kviečiamos 50-69 moterys, dėl gimdos kaklelio sykį per trejus metus 25-60 moterys, dėl prostatos kartą per dvejus metus 50-75 vyrai, o dėl žarnyno vėžio 50-74 vyrai ir moterys kas dvejus metus.
Plačiau apie tai TV3 reportaže
