Gydytojai ragina gyventojus neprarasti budrumo – pasirūpinti ne tik savo sveikata ir apsauga nuo šalčio, bet ir vienišais, atokiau gyvenančiais žmonėmis.
Mirtinai sušalo 3 žmonės
Pasak Greitosios medicinos pagalbos tarnybos atstovo Tomo Bagdono, dėl ypač šaltų orų nukentėjo apie 30 žmonių, galimai mirtinai sušalo trys asmenys.
„Trys mirtys per savaitgalį: vienas atvejis Telšių rajone, vienas Anykščiuose ir vienas Vilniuje. (...) Visoje Lietuvoje, pagal duomenis, yra maždaug apie tris dešimtis žmonių, nukentėjusių nuo šalčio“, – BNS pirmadienį sakė jis.
T. Bagdono teigimu, kol kas nėra žinomas tikslus nušalimus patyrusių žmonių skaičius Šiaulių, Panevėžio ir Klaipėdos regionuose, tačiau skaičiuojamos dešimtys tokių atvejų. Tuo metu Vilniaus regione fiksuoti penki atvejai, kuomet nuo šalčio nukentėjo žmonės, Kauno – 16. Visi atvejai, kurie buvo fiksuojami būtent dėl hipotermijos – kūno nušalimo. Didžioji dalis nukentėjusių – vyresnio amžiaus, neblaivūs ir gyvenamosios vietos neturintys žmonės.
Kaip patikslino Bendrojo pagalbos centro (BPC) atstovė Vilma Juozevičiūtė, dėl minėtų trijų atvejų pradėti ikiteisminiai tyrimai mirties priežastims nustatyti. „Jiems pasibaigus bus aišku, ar šių žmonių mirties priežastimi galėjo tapti šaltis“, – naujienų portalui tv3.lt nurodė ji.
Tarp nukentėjusiųjų – ir vaikai
BPC atstovė pridūrė, kad iš viso medikų pagalbos sausio 31 d. reikėjo 13, vasario 1 d. – 19, o vasario 2 d. (iki 12.00 val.) – 5 asmenims.
Pavyko peržiūrėti informacinės sistemos duomenis nuo sausio 31 d. 00.00 val. iki vasario 2 d. 12.00 val. (2,5 paros).
„Net keli nukentėję žmonės rasti nekūrenamuose namuose ir pašiūrėse. Didžioji dalis nukentėjusiųjų – vyrai, bet būta ir vaikų. Pavyzdžiui, vasario 1 d. pranešta apie Rokiškyje vamzdį laižusią ir liežuvį prišalusią 10 metų mergaitę, Širvintų rajone rankas nušalo 14 metų paauglys“, – komentavo ji.
Pacientų skaičiai išaugo dešimteriopai
Kaip naujienų portalą tv3.lt informavo Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) atstovė, Skubiosios pagalbos skyriuje per savaitgalį buvo registruota 14 pacientų, kurie kreipėsi į medikus dėl nušalimų.
„Iš jų 5 teko hospitalizuoti į Terminių traumų skyrių, kitiems pagalba suteikta vietoje ir jie nukreipti gydytis ambulatoriškai. Nušalusių pacientų sulaukiame visą sausį, kai tik gausiau pasnigo ir nukrito oro temperatūra. Palyginti su besniegiu ir sąlyginai šiltu gruodžiu, jų skaičius išaugo dešimteriopai.
Jei per gruodį tokių pacientų turėjome tik 4, tai sausio mėn. jų srautas jau viršijo 40. Šiuo metu Terminių traumų skyriuje gydoma 18 pacientų su vienokiais ar kitokiais nušalimais. Tikėtina, kad per labai šaltą praėjusį savaitgalį nušalusių žmonių bus ir daugiau, nes dalis pacientų kreipiasi ne iš karto, o po kelių dienų ar net savaičių“, – komentavo Asta Bagdonavičienė.
Kada dėl nušalimo tenka net amputuoti galūnę
Pasak RVUL Terminių traumų skyriaus gydytojos ortopedės traumatologės Indrės Kuropatkinaitės-Vaitekūnės, didelis šaltis pavojingas ne tik dėl traumų, bet ir dėl bendros sveikatos būklės pablogėjimo, ypač vyresniems žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis, taip pat – rūkantiems ir piktnaudžiaujantiems alkoholiu.
„Šaltyje susiaurėja kraujagyslės, todėl padidėja kraujospūdis ir širdžiai tenka didesnis krūvis. Sausas ir šaltas oras dirgina kvėpavimo takus, todėl gali sustiprinti astmos, bronchito ar kitų plaučių ligų simptomus, sukelti kosulį ir dusulį. Sergantiems artritu ar reumatinėmis ligomis žmonėms gali paūmėti sąnarių, nugaros ar raumenų skausmai.
Bet patį didžiausią pavojų kelia bendras organizmo sušalimas arba hipotermija, kai žmogaus kūno temperatūra nukrenta žemiau 35 °C. Tokiu atveju ištinka stiprus drebulys, pasireiškia mieguistumas, vangumas, kalbos sutrikimai. Vėliau atsiranda koordinacijos stoka, žmogus gali netekti sąmonės, sutrikti širdies veikla. Sunki hipotermija kartais baigiasi ir mirtimi“, – įspėjo gydytoja.
Jos aiškinimu, dažniausiai žmonės nušąla rankų ir kojų pirštus, plaštakas, pėdas. „Jei pacientą jau tenka hospitalizuoti mūsų skyriuje, tai didelė tikimybė, kad kažką teks amputuoti. Pagrindinis klausimas – kiek galūnės pavyks išsaugoti. Kuo gilesnis nušalimas, kuo daugiau audinių pažeista, tuo didesnė amputacijos apimtis.
Labai dažnai ne iš karto gali įvertinti nušalimo traumos mastą. Pradžiai pažeidimas atrodo ne itin stiprus, bet po savaitės pasimato, kad organizmas atmeta nebegyvus audinius. Vieniems pavyksta išsisukti paaukojus tik pirštų galiukus, kiti, deja, netenka ir visos plaštakos ar pėdos“, – komentavo I. Kuropatkinaitė-Vaitekūnė.
Pavojaus zonoje – vieniši žmonės
Kaip naujienų portalą tv3.lt informavo Respublikinės Šaulių ligoninės Skubios medicinos pagalbos skyriaus vedėjas Karolis Kilčauskas, pastaruoju metu akivaizdžiai sulaukiama daugiau nuo šalčio nukentėjusių pacientų.
„Konkrečios statistikos dar pateikti negaliu, tačiau ką pastebiu tiek pats, tiek kolegos, šalčiai yra didelis rizikos veiksnys vieniems gyvenantiems žmonėms, kurie jau turi ligų arba jiems nutinka kažkas naujo. Tiek prie šalčių, tiek jiems nesant žmonės ir insultais suserga, sutrinka sąmonė, nesusitvarko su kitomis savo ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu, dėl ko gali sutrikti sąmonė.
„Panašu, moterį ištiko insultas ir neaišku, kiek laiko ji nešildomuose namuose pragulėjo ant žemės. Tai ji pas mus jau atvežta jau su didžiule hipotermija, gyvybei pavojinga būklė.“
Ir kai taip nutinka, jie gyvena vieni, niekas pečiaus nepakūrena ir šalia dar įvyksta komplikacija dėl šalčio poveikio – nušalimai, hipotermijos ir gyvybei pavojingos būklės. Tai jeigu vienu atveju susidurtumėm su būkle – insultu, kurį gal spėjame, gal ne pagydyti, šalia dar gali būti hipotermija, dėl ko žmogus gali ir numirti“, – kalbėjo skubiosios medicinos gydytojas.
Ištiko insultas, o po to stipriai sušalo
Jis pasakojo kaip tik su tokiu atveju ką tik susidūręs – prieš porą dienų į ligoninę iš Kelmės rajono atvežta insulto ištikta močiutė. „Panašu, ją ištiko insultas ir neaišku, kiek laiko ji nešildomuose namuose pragulėjo ant žemės. Tai ji pas mus jau atvežta jau su didžiule hipotermija, gyvybei pavojinga būklė. Šiuo metu ji dar gyva, gydoma reanimacijoje. Tai viskas įvyko per plauką“, – komentavo K. Kilčauskas.
Pasak jo, dalis žmonių nušalimų neišvengia tiesiog per žioplumą. „Pavyzdžiui, žmogus sugalvojo sugalvoti malkų kažkur iš tvarto pasiimti ir iš namų išėjo su šlepetėmis. Tai į priėmimą pas mus atvažiavo jau nušalęs pėdas.
Paklaustas, ar dažni pacientai būna poledinės žūklės ar kitų žiemos pramogų entuziastai, gydytojas teigė, kad tokių atvejų pasitaiko, bet retokai. Jis svarstė, kad galbūt tokie žmonės kai tik linkę labiau pasisaugoti šalčio, žiūri atsakingiau.
Tiesa, kaip anksčiau skelbė Šiaulių ligoninė, šiemet jau būta šalčio aukų, kuriems net reikėjo amputuoti galūnę.
Į priėmimo skyrius patenka ir sušalusių benamių, tačiau, deja, ne visada tokiais atvejais dar būna įmanoma padėti. „Juos dažnai randa tiesiog negyvai sušalusius kur pusnyje prie parduotuvės ir viskas“, – konstatavo gydytojas.
Tokiame šaltyje užtenka 5–10 minučių lauke
Kauno klinikų Skubios pagalbos skyriaus medikai dalinosi, kad šiomis dienos sulaukę ne tik kelių pacientų su rankų ir kojų pirštų nušalimais. „Tokiame šaltyje užtenka 5–10 minučių lauke, kad atvirose vietose išsivystytų paviršiniai nušalimai, o ilgiau susidūrus su tokiu šalčiu didelė rizika ir gilesniems nušalimams“, – dalinosi jie socialiniame tinkle.
Tuo metu vyresnio amžiaus žmogus atvežtas greitosios medicinos pagalbos, nes rastas sėdintis lauke ant suoliuko ir prie jo prišalęs. „Nepamirškite pasirūpinti savo sunkiau judančiais artimaisiais, o gatvėje pamatę prastai besijaučiantį žmogų, paklauskite, ar nereikia jam pagalbos“, – priminė medikai.
Jie ragino kartu pasitikrinti, ar veikia smalkių davikliai: „Jaunas vyras, gyvenantis naujai statytame kotedže, naktį prabudo ir pastebėjo, kad žmona iškritusi iš lovos nereaguoja. Spėjo atidaryti langą ir pats krito be sąmonės. Vėliau prabudęs iškvietė GMP, o jo šeimynai diagnozuotas apsinuodijimas smalkėmis. Nepamirškite CO daviklių namuose ir prižiūrėkite savo šildymo įrangą.“
Sulaukta ir paciento, kuris nukrito nuo stogo ir patyrė galvos, stuburo ir krūtinės daugybinius lūžius, nes norėjo nuvalyti sniegą nuo stogo. Taip pat bent du pacientai sušalę ištraukti iš upės.
LSMU Kauno ligoninės Ortopedijos traumatologijos klinikos Skubios pagalbos medikai tuo metu informavo, kad dėl nušalimo kreipėsi vienas pacientas, kuris buvo paguldytas į stacionarą. Daugiausia susiduriama su galūnių lūžiai dėl kritimų ant slidžios dangos.
Kaip saugotis nušalimų?
Paklaustas, kaip saugotis šalčiams vis dar neatslūgstant, K. Kilčiauskas priminė, kad svarbiausia tokiais šaltesniais orais saugoti veidą, nosį, lūpas, galūnes – pasirūpinti šiltomis pirštinėmis, batais, pasirūpinti įvairias pašiltukais.
„Pajutus galūnių tirpimą ar dilgčiojimą, rekomenduojama eiti į šiltą aplinką, automobilį, šildomą namą. Tikrai nereikia dėti kažkokių karštų kompresų, šildyti.
Jeigu jau atsiranda spalvos pakitimai, pajuodavo ar išvis nutirpo, nebejaučia žmogus pirštų, nosies, pėdų ir panašiai, tokiais atvejais jau reikėtų kreiptis į medikus dėl rimtesnio nušalimo įvertinimo.
Ir, ką būtinai reikėtų paminėti, alkoholis nėra būdas pasišildyti, jis neturi nieko bendro su pagalba ištikus hipotermijai ir pan.“, – patarė gydytojas.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
