Nors įprasta manyti, kad plaučių vėžys dažniausiai nusitaiko į užkietėjusius rūkalius, taip toli gražu nėra.
Konstatavusi tokią liūdinančią sergamumo plaučių vėžiu statistiką Seimo narė Rimantė Šalaševičiūtė pasakojo išgirdusi ne vieną istoriją, kai plaučių vėžys buvo nustatytas visiškai atsitiktinai atliekant kitus radiologinius tyrimus.
„Susisiekus su gydytojais jie tik patvirtino, kad iš tiesų yra tokių atvejų, kada atsitiktinai nustatomas plaučių vėžys, nes tokių patikrų, kurios yra būtinos ankstyvojoje stadijoje aptikti ligą, pas mus nėra įtvirtinta, nėra tam numatomos lėšos biudžete“, – situaciją nušvietė ji Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje.
Parlamentarė pažymėjo, kad plaučių vėžiu susergama ir nerūkant, neturint kitų žalingų įpročių, sveikai maitinantis, sportuojant, todėl inicijavus tokią prevencinę patikros programą būtų galima ligą pastebėti laiku ir išgelbėti žmonių gyvybes.
Ankstyvoje stadijoje nepasireiškia jokie simptomai
Konservatorė Jurgita Sejonienė atkreipė dėmesį, kad tokios programos reikalingos ne tik anksti nustatant plaučių vėžį, kuris yra viena iš mirtingiausių onkologinių ligų Lietuvoje, bet ir kitus plaučių susirgimus.
„Taip pat ir plaučių lėtinės, nevėžinės ligos yra problema ir sergamumas jomis yra didelis. Ir hospitalizacija dėl tų ligų, išvengiamos hospitalizacijos procentas yra labai didelis. Tai tokios patikros programos, kuri leistų diagnozuoti ne tik vėžį, bet ir lėtines plaučių ligas, daugiausiai – lėtinę obstrukcinę plaučių ligą, pneumofibrozę, būtų tikrai labai reikšmingos“, – kalbėjo ji.
VUL Santaros klinikų Pulmonologijos ir alergologijos centro vadovas prof. dr. Edvardas Danila patvirtino, kad plaučių vėžys yra daugiausiai mirčių lemiantis navikas Europos Sąjungoje.
„Tiek vyrai, tiek moterys iš visų navikų dažniausiai miršta dėl plaučių vėžio. Jei pažiūrėsime netolimą ateitį, tos tendencijos gana aiškios. Jei Lietuvą drįsčiau priskirti prie vidutinio išsivystymo, tai jei didelio arba labai didelio išsivystymo šalis, matome, kalbant apie vyrus, plaučių vėžio atvejų ir mirčių patrigubėja, o kalbant apie moteris – paketurgubėja. Ir plaučių vėžys turbūt artimiausiais metais taps dažniausia mirties onkologine priežastimi moterims ir aplenks net krūties vėžį“, – gąsdinančias prognozes pateikė jis.
Gydytojas pažymėjo, kad plaučių vėžį aptikus gana anksti, tikimybė, kad toks žmogus gyvens 10 metų, siekia apie 30 proc. Tačiau jei vėžys aptinkamas jau 4 stadijos, nėra beveik jokių šansų, kad žmogus išgyvens 10 metų sirgdamas šuo vėžiu.
„Plaučių vėžys ankstyvose stadijose niekaip nepasireiškia kliniškai, tačiau yra gana tiksliai paskaičiuotas laikotarpis, kiek laiko auga organizme. Tai maždaug nuo 4 iki 6 metų yra tas langas, kai galime aptikti vėžį, kai jis dar nepasireiškė kliniškai. Nes kai jis pasireiškė kliniškai, dažnai tai reiškia, kad jis yra 4 stadijos“, – aiškino E. Danila.
Tuo metu jeigu vyksta atranka, absoliuti dauguma plaučių vėžio atvejų aptinkama ankstyvose stadijose.
Daugiau plaučių vėžiu ima sirgti tie, kurie nerūkė
Plačiau pasakodamas apie kitų šalių patirtį profesorius nurodė, kad indikacijos dalyvauti tokiai patikrai yra nuo 50 ar 55 m. iki 74, 80 m. stipriai rūkantys asmenys arba 50 metų ir vyresni, kurių rūkymo intensyvumas 20 pakmečių ir daugiau bei yra rizikos veiksnių.
„Reikia pasakyti tiesą, kad tokia programa neveikia, nes absoliuti dauguma žmonių neateina į tokią programą“, – pažymėjo E. Danila.
Tačiau kitų šalių patirtis ir jose atlikti tyrimai rodo, kad ištyrus asmenis nuo 40 m., nepriklausomai nuo to, ar jie rūkė, per 8 metus pastebėta, kad jei būtų panaudoti anksčiau įvardyti kriterijai, būtų neaptikta 7 proc. visų plaučių vėžio atvejų.
Gydytojas pažymėjo, kad tokia programa geresnė, nes drastiškai mažėja sergančiųjų vėžiu rūkančiųjų populiacijoje ir vis daugiau plaučiu vėžiu suserga tų, kurie nerūkė arba rūkė pasyviai.
Anot E. Danilos, suprantama, kad vienai pacientų grupei programą taikyti būtų labai brangu ir neracionalu iš ekonominės pusės, bet ekonominiai paskaičiavimai rodo, kad atrankos programų derinimas naudojant mažų dozių kompiuterinės tomografijos tyrimą būtų palankesnis.
„Jį naudojant kaip atrankos tyrimą aptinkamos ir kitos plaučių ligos ir nemažai širdies ligų. Taigi vienu šūviu galima diagnozuoti dar 10 gretutinių ligų panaudojus tik vieną metodą“, – pastebėjo pulmonologas.
Anot E. Danilos, idėją pirmiausia galima būtų įgyvendinti 3 medicinos centruose – kiekvienam jų įsigyti ir po vieną naują kompiuterinės tomografijos aparatą, kurio kaina siekia maždaug 1 mln. eurų. Tokį aparatą taip pat dar turėtų aptarnauti du radiologai ir du radiotechnologai, iš viso reikėtų 12 papildomų etatų.
Vėliau daugiau išleidžiama gydymui
Pagalbos onkologiniams pacientams organizacijos (POLA) direktorė Neringa Čiakienė atkreipė dėmesį, kad laiku neaptikus vėžio vėliau daugiau kainuoja tokių pacientų gydymas.
„Matome tą neraminančią statistiką metai iš metų, kad 3–4 stadijos plaučių vėžys diagnozuojamas faktiškai 90 proc. atvejų. Ir nereikia manyti, kad tokių pacientų gydymas nekainuoja, taip pat išleidžiami dideli pinigai, bet jie išleidžiami neefektyviai. Taip, džiaugiamės, kad atsiradusios inovatyvios terapijos, vaistai, kurie prailgina šių pacientų gyvenimą ir kiek pagerina kokybę“, – būtinybę plėsti ankstybosios patikros programą pabrėžė ji.
N. Čiakienė priminė, kad ir Europa kalba apie naują ankstyvąją diagnostikos programą: „Europos kovos su vėžiu plane yra išskirtos trys ligos, tai prostatos vėžys, kokią programą mes jau turime, plaučių ir skrandžio vėžys.“
SAM mato kitą kelią
Sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė gi teigė, kad Vyriausybė ir Sveikatos apsaugos ministerijos požiūris į daugelį aspektų sveikatos sistemoje žiūrėti sistemiškai, o ne pagal atskiras ligas.
„Mes tikrai suprantame, kad kiekvienos ligos aktualumas tiek pacientui, kuris serga, tiek medikui, kuris gydo, yra labai svarbus ir kiekvienas norėtų turėti sau vertikalią programą, atskirą finansavimą, priežiūrą ir taip toliau.
Bet mes matome plaučių vėžio sprendimą apskritai per visą visuomenės ir asmens sveikatos ir onkologinių ligų tiek prevencijos, tiek gydymo sistemą. Ir ji susideda nuo visuomenės sveikatos veiksnių, kovos su tabaku, čia yra numatyta daug priemonių <...>, tiek per prevencines programas“, – priemones vardijo ji.
Anot viceministrės, pats pagrindinis dalykas, kaip matomas šio klausimo sprendimas, tai per paciento kelių nustatymą. „Dabar yra parengti 13 paciento kelių, iš jų – iš vėžiu sergantiems žmonėms. Manome, kad kai įgyvendinsime visas šias priemones, nereikės atskiros programos“, – teigė D. Jankauskienė.
