Aktyvistai siekia, kad reklamų su užuominomis apie lytinius santykius visiškai neliktų jokiose viešose vietose, televizijoje ir radijuje.
Peticija nukeliavo iki Seimo
Tokią peticiją šiuo metu nagrinėja Seimo komisija. Erotinių prekių pardavėjai, savo ruožtu, tikisi sveikos valdžios nuovokos ir baiminasi, kad Lietuva netaptų Afganistanu.
31-erių Justas savo sukurtame vaizdo įraše, kuriame fone rodomos erotinio turinio reklamos, nerimauja, kad moters su seksualiais apatiniais vaizdai gali sužaloti vaikus – esą tai didina paauglių lytinį apetitą. Vyras kviečia pasirašyti peticiją, reikalaujančią uždrausti visas viešas erotines reklamas.
„Mes sakome stop, mes sakome gana. Mes norime, kad tai būtų pirmas žingsnis, kad seksualizacija mažėtų. Iš to sekantys veiksniai – neplanuoti nėštumai, venerinės ligos, nesveikas požiūris į save, savo kūną“, – kalba „Rožinio kelio“ vadovas Justas Ivanauskas.
Per „Baltic Pride“ eitynes šventintą vandenį dalinęs ir kvietęs eisenos dalyvius užsukti į bažnyčią viešosios įstaigos „Rožinio kelias“ vadovas siekia, kad erotinių reklamų Lietuvoje neliktų nei televizijoje, nei radijuje, nei reklamų stenduose ar kitose viešose vietose.
„Orgazmo investicijos – tai nėra vaikų žodynas. Mūsų požiūriu, tai neturėtų būti rodoma. Man atrodo, kad tai labai logiška ir natūralu, ir mes kviečiame visus eiti doros keliu“, – dalijasi J. Ivanauskas.
Lietuvai gresia Afganistano likimas?
Doros kelio tenka ieškoti Seimo peticijų komisijai, kuri šiuo metu svarsto, ar tenkinti J. Ivanausko peticiją. Tiesa, jo iškeltą problemą dar gegužę analizavo ir Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba – nuo nevyriausybininkų iki dalies ministerijų atstovų.
„Organizatorių galutinis tikslas – mūsų verslą uždrausti. Pasaulyje yra turbūt tik kelios šalys, kur erotinės prekės visiškai draudžiamos – tai Afganistanas ir Iranas“, – pasakoja „Fantazijos.lt“ vadovas Povilas Klusaitis.
„Juos labiausiai baugina žodis „seksas“. Jiems atrodo, kad jeigu šį žodį išimsime iš viešosios erdvės... O mes visi puikiai žinome – Sovietų Sąjungoje sekso nebuvo. Ar nuo to gyvenome geriau? Turbūt ne“, – kalba P. Klusaitis.
Kai kuriems Lietuvos gyventojams erotinio turinio reklamos akių nebado:
„Investicijos į orgazmą – labai įdomi tema. Kadangi problemų neturėjau, tai ir neužkliuvo. Nesu tų paslaugų vartotojas, gal be reikalo.“
„Nematau priežasties, dėl ko reikėtų drausti – nieko blogo jos nerodo.“
„Internete, manau, galima prisižiūrėti baisesnių dalykų, jei nėra uždėto cenzo.“
Kokias reklamas gali matyti nepilnamečiai, šiuo metu reglamentuoja Visuomenės informavimo bei Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamos viešosios informacijos poveikio įstatymai.
Realybėje visiems vaikams laisvai prieinama net ir bet kokia pornografija – draudimai dažnai galioja tik teoriškai. Išsišokančiomis reklamomis garsėjančios erotinių prekių parduotuvės vadovas teigia, kad įmonė nėra gavusi nė vienos nuobaudos dėl nederamos ar moralės ribas peržengiančios reklamos.
Seimo peticijų komisija žada kreiptis į Valstybinę vartotojų teisių apsaugos tarnybą bei Reklamos etikos komisiją ir teirautis, ką jos mano apie siūlymą uždrausti erotinio pobūdžio reklamas.
Daugiau sužinokite aukščiau esančiame video.
