REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šilumininkai jau kuria gelbėjimosi planą

Dar visai neseniai iš didžiųjų šalies miestų pigiausiai už šilumą mokėjęs Panevėžys baigia prisivyti labiausiai vartotojų pinigines tuštinančią „Vilniaus energiją“. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, rugpjūtį iš didmiesčių pigiausiai šiluma kainavo kauniečiams (18,05 ct už kWh).

Dar visai neseniai iš didžiųjų šalies miestų pigiausiai už šilumą mokėjęs Panevėžys baigia prisivyti labiausiai vartotojų pinigines tuštinančią „Vilniaus energiją“. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos duomenimis, rugpjūtį iš didmiesčių pigiausiai šiluma kainavo kauniečiams (18,05 ct už kWh).

REKLAMA

„Panevėžio energijos“ vartotojams ta pati kilovatvalandė atsiėjo 21,33 ct už kWh. Iš didžiųjų miestų brangiau už panevėžiečius šilumos tiekėjui mokėjo tik vilniečiai – 24,50 ct už kWh.

Suvokti kainų pasiutpolkę – sunkiai įmanoma.

Nors šilumos kainų skaičiavimo metodika vienoda visoje Lietuvoje, šalyje jos skiriasi net du kartus. Labiausiai džiūgauti gali uteniškiai, už šildymą mokantys 16,26 ct už kWh, o Prienų gyventojai turi teisę piktintis. Jiems kilovatvalandės kaina pasiekė kituose miestuose neregėtas aukštumas – 32,58 ct už kWh.

Mato politikavimą

Tarp didmiesčių per pastaruosius metus šiluma labiausiai atpigo (34 proc.) Kaune, Šiauliuose – 25 proc., Klaipėdoje – 24 proc., Panevėžyje ir Vilniuje – po 9 proc.

REKLAMA
REKLAMA

Skelbiama, kad šiauliečiams kaina gerokai nukrito dėl vietos savivaldybės sprendimo sumažinti ją nešildymo sezono metu, negautas pajamas dengiant iš bendrovės pelno. Kauno gyventojams pasitarnavo tarp šilumos gamintojų atsiradusi konkurencija, kurią lėmė sumažėjęs šilumos poreikis.

REKLAMA

„Panevėžio energijos“ stebėtojų tarybos pirmininkas, miesto Tarybos narys Kęstutis Lukoševičius sutinka, kad ir Panevėžio savivaldybė turi galią priversti šilumininkę mažinti kainą, kaip padarė Šiaulių valdžia. Tačiau, politiko nuomone, panevėžiečiai iš to vargu ar išloštų.

„Toks sprendimas turi trumpalaikį poveikį ir tėra labiau triukas prieš rinkimus. Kitiems miestams gėda būtų nesumažinti šilumos kainų, kai jos taip ilgai buvo drastiškai aukštos. „Panevėžio energijos“ šiluma daug metų buvo tarp pigiausių ir įmonė neturėjo galimybių užsidirbti tokių pelnų, kaip kitų didmiesčių šilumininkai“, – „Sekundei“ teigė K. Lukoševičius.

REKLAMA
REKLAMA

Pelno sąskaita ragina kelti atlyginimus

„Panevėžio energija“ praėjusius metus irgi baigė pelningai. Savivaldybė iš įmonės atsiėmė 2,2 mln. Lt dividendų gatvėms lopyti. Paskutiniajame pavasarį vykusiame stebėtojų tarybos posėdyje šilumininkams buvo pasiūlyta uždirbto pelno sąskaita pasididinti atlyginimus.

„Panevėžio energijoje“ atlyginimai blogiausi iš visų šilumininkų Lietuvoje. Jei taip ir toliau bus, išbėgios geri specialistai“, – tokį siūlymą motyvavo K. Lukoševičius.

Įmonės interneto svetainėje skelbiama, kad darbininkų vidutinis darbo užmokestis siekia 2038 Lt, tarnautojai uždirba 1630 Lt, specialistai – 2540 Lt, padalinių vadovai ir jų pavaduotojai – 3947 Lt, o penki administracijos darbuotojai vidutiniškai uždirba 7738 Lt.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Panevėžio energijos“ finansų direktorė Rita Morozovienė pripažįsta, kad per šildymo sezoną šilumos kaina gali paaugti. Anot jos, tokią tendenciją lemia iki rekordinių žemumų atpigęs ir jau vėl brangstantis biokuras. „Perkame biokurą biržoje ir matome kainos augimo tendenciją. Mūsų šilumos kaina didžiąja dalimi priklausoma nuo naudojamo kuro – dujų, biokuro – ir iš kitų tiekėjų superkamos šilumos kainų svyravimų“, – teigė R. Morozovienė.

Bendrovė apie 20 proc. šilumos superka iš nepriklausomų gamintojų, maždaug po 40 proc. gauna kūrendama gamtines dujas ir biokurą.

Žiemą šiluma brangs

Šilumos tiekėjų asociacijos vizija – visoje Lietuvoje apie 20 ct už kWh kainuojanti centralizuotai tiekiama šiluma. Pasak asociacijos prezidento Vytauto Stasiūno, tiek moka skandinavai, tikėtina, kad ir lietuviams šiluma tiek atsieis jau 2020 m.

REKLAMA

Tačiau kiek už šiltus namus teks kloti dar šią žiemą, iki šildymo sezono pradžios telikus mėnesiui, pasak V. Stasiūno, prognozuoti neįmanoma.

„Viskas kaip visada Lietuvoje, kur niekas laiku neįvyksta. Dar net neaišku, kiek kainuos gamtinės dujos iš naujojo suskystintų dujų terminalo. Nors skelbiama, kad jis dirbs, bet dar tik nustatinėjami privalomi kiekiai, kiek dujų iš terminalo turės nupirkti šilumos tiekėjai. Vyriausybė dar nėra nustačiusi ir kokį kiekį elektros energijos supirks iš šilumininkų, termofikacinėse elektrinėse kartu su šiluma gaminančių ir elektrą. Tą kiekį jau turėjome žinoti iki rugsėjo 1-osios. Visi šie veiksniai lemia bendrą įmonių ekonomiką ir šilumos kainą“, – „Sekundei“ teigė V. Stasiūnas.

REKLAMA

Anot jo, vasarą pigiai už šildymą mokantys vartotojai ilgai nesidžiaugs. „Pavyzdžiui, Kaunas per vasarą šildomas tik biokuru, o žiemą miestui šildyti jo nepakaks, teks įjungti dujas ir, logiška, šildymo kaina išaugs“, – kauniečiams brangimą prognozuoja V. Stasiūnas.

Tuo metu Panevėžyje didelių šilumos kainos pokyčių asociacijos vadovas nenumato. Be Aukštaitijos sostinės, dar penkis rajonus – Kėdainius, Pasvalį, Rokiškį, Kupiškį ir Zarasus – šildanti „Panevėžio energija“ dujas kūrena ir vasarą.

Dairysis ir į individualius namus

V. Stasiūno nuomone, šilumos kaina priklauso ne tik nuo kuro kainų šuolių ir pačių šilumininkų, bet nemaža dalimi ir nuo vartotojų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Lietuva Europos Sąjungoje pripažinta kaip valstybė, gerai tvarkanti centralizuotą šilumos tiekimą, bet kaip blogiausiai prižiūrinti daugiabučius gyvenamuosius namus. Važinėjame atidarinėti biokuro katilinių, o kada važiuosime į sutvarkytus daugiabučius? Šilumininkų katilai blizga, o už tvoros stovi pabaisos kiaurasieniai, šilumą išleidžiantys lauk. Aplinkos ministerija skelbė per metus renovuosianti tūkstančius namų. Kur jie?“ – kalbėjo prezidentas.

V. Stasiūnas įsitikinęs, kad masiškai renovavus kiaurasienius daugiabučius, sumažėjusį šilumos suvartojimą pavyktų kompensuoti naujų vartotojų sąskaita. Juolab kad, anot jo, ES patvirtinusi direktyvą, numatančią skatinti valstybes plėsti centralizuotą šilumos tiekimą. Pasak šilumininkų atstovo, Lietuva šioje srityje turi milžinišką rezervą. Jo nuomone, centralizuotai tiekiamos šilumos kainai krentant iki 20 ct už kWh, nuo centrinio šildymo atsijungę vartotojai jau dairosi grįžti atgal. V. Stasiūnas įsitikinęs, kad tokia kaina patraukliai atrodys ir autonomiškai šildomų individualių namų savininkams.

REKLAMA

„Kiek sumažins šilumos suvartojimą daugiabučių renovacija, tiek galime kompensuoti susigrąžinę atsijungusius vartotojus ir prie centrinio šildymo prijungę individualius namus. Austrijos, Danijos patirtis rodo, kad kai kaina tokia maža, o valstybės ekonomika kyla, net individualūs namai jungiasi prie centrinio šildymo. Kam jiems kaminus valyti ir malkas vežti, jei gali šildyti, pavyzdžiui, „Panevėžio energija“? – rezervą mato V. Stasiūnas.

Skaičiuos rezervą

Šilumos tiekėjų asociacija nusiteikusi atlikti studiją ir suskaičiuoti, kiek Lietuvoje yra potencialių centralizuotai tiekiamos šilumos vartotojų. V. Stasiūnas įsitikinęs, kad į pagalbą šilumininkams turi ateiti ir valstybė – numatyti, kaip individualius namus skatinti tapti priklausomiems nuo šilumininkų.

REKLAMA

V. Stasiūno nuomone, visiškai įmanoma, kad centralizuotai būtų šildoma visa Lietuva.

„Kai prieš aštuonerius metus sakėme, kad greitai dujas keis biokuras, buvo keliančių skandalą, esą žabais Lietuvos nesušildysime. Dabar taip niekas nebekalba. Mes centralizuoto šildymo viziją įgyvendinsime daug greičiau, nei Aplinkos ministerija renovuos visus kiaurasienius daugiabučius“, – nusiteikęs šilumos tiekėjus vienijančios asociacijos vadovas.

Šilumininkų glėbys nevilioja

Vieno moderniausių Lietuvoje renovuoto daugiabučio Marijonų g. gyventojai nuo miesto šilumos tinklų atsijungė prieš maždaug ketvertą metų. Name įrengta sava moderni dujomis kūrenama katilinė, nutiestas vidaus ir rekonstruotas išorės dujotiekis, pagal kiekvieno buto plotą ir vietą pastate apskaičiuotas radiatorių kiekis, įrengta šilumos valdymo sistema, todėl kiekvienas butas gali šildymą įsijungti kada panorėjęs. Šiltuoju metų sezonu už karštą vandenį gyventojai moka beveik tiek pat kaip už šaltą, nes jį pašildo ant namo šlaitinio stogo sumontuoti saulės kolektoriai.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Šilumininkų kalbos, esą iš jų glėbio pabėgę vartotojai greitai sugrįš atgal, namo bendrijos pirmininkei Birutei Valkiūnienei kelia juoką.

„Su 20ct už kWh mūsų namo gyventojų šilumininkai tiktai nesuvilios“, – tikina B. Valkiūnienė.

Pirmininkės teigimu, kilovatvalandė jų namui kainuoja vidutiniškai 15 ct. Vasarą, kai namui reikalingą šilumą pagamina saulės kolektoriai, kilovatvalandė atsieina vos 4–5 ct.

„Jei pasiūlytų namą šildyti už 7–8 ct už kWh, žinoma, svarstytume grįžti pas „Panevėžio energiją“, bet netikiu, kad centralizuotai tiekiamos šilumos kaina pasiektų tokį lygį“, – sako B. Valkiūnienė.

Susigrąžinti atsijungusius vartotojus ir prisijungti net individualius namus, jos nuomone, tėra idėjinis šilumininkų šūkis. Jam realizuoti namo pirmininkė ekonominių svertų nemato.

„Kad jiems tai pavyktų, šilumos energija turėtų būti tikrai labai pigi, o to padaryti neįmanoma jau vien dėl nuostolių miesto magistraliniuose šilumos tinkluose. Matome, kaip virš jų žiemą žolė žaliuoja“, – įsitikinusi B. Valkiūnienė.

Inga Kontrimavičiūtė

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų