Dygliuotasis šaltalankis (Hippophae rhamnoides) – 1,5–6 m aukščio krūmas arba medis, paplitęs didesnėje vidutinių platumų Eurazijos dalyje, Lietuvoje įveistas dirbtinai.
Šaltalankis žydi balandį, prieš sulapojant. Kvapūs oranžiniai vaisiai prinoksta rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais, ant šakelių gali išsilaikyti iki pat pavasario.
Šaltalankio privalumai
Uogas geriausiai rinkti spalio–gruodžio mėnesiais. Po pirmųjų šalnų uogos tampa saldžiai rūgščios, lengviau atsiskiria nuo šakelių. Šis augalas turi daug polivitaminų ir biologiškai aktyvių medžiagų.
Šaltalankio uogose yra daug vitamino C, vitaminų B1, B2, E, karotino, folio rūgšties. Todėl sultys – viena geriausių avitaminozės profilaktikos ir gydymo priemonių.
Nereikia išmesti uogų išspaudų – iš jų galima pasidaryti šaltalankių aliejaus, kuriuo gydomos įvairios odos, skrandžio ligos ir dvylikapirštės žarnos opaligė.
Išspaudas reikia išdžiovinti, sumalti, užpilti saulėgrąžų aliejumi (2:3) ir palaikyti tris savaites šiltoje vietoje retkarčiais pamaišant. Prieš vartojant reikia nukošti, laikyti tamsioje vėsioje vietoje, kad neapkarstų, ir ne ilgiau kaip metus.
Šaltalankių aliejumi gydomi nudegimai, pūliuojančios žaizdos, tepama suskeldėjusi oda, pažeista burnos ertmės gleivinė. Liaudies medicinoje šaltalankio uogų nuoviras geriamas nuo skrandžio ligų, juo gydomos odos ligos.
Šaltalankių uogos – vitaminų ir kitų veikliųjų medžiagų arsenalas. Juose yra vitaminų C, B, P, E, PP, folio rūgšties, karotinoidų, sacharidų, organinių rūgščių (citrinų, obuolių, vyno, sviesto), raugų.
Labai vertinga vaistinė žaliava yra ir lapai. Juose gausu vitaminų, flavonoidų, triterpeninių rūgščių, folio rūgšties. Iš džiovintų šaltalankių lapų galima ruošti arbatą. Atskiras komponentas – vaisių sėklos. Jose gausybė riebalų, vitaminų B1 ir E, beta karoteno.
Nuskynus galima suvalgyti po saujelę uogų kiekvieną dieną. O ištekliai žiemai ruošiami įvairiais būdais: džiovinami, šaldomi, spaudžiamos sultys. Šaltalankių sultis būtina praskiesti vandeniu, įdėti pagal skonį cukraus – bus gaivus vitaminingas gėrimas.
Iš sėklų gaminamas šaltalankių aliejus, kurio galima pasidaryti ir namuose. Susmulkintas sėklas per du pirštus užpilkite migdolų ar alyvuogių aliejumi. Jei tokio neturite, tinka ir saulėgrąžų ar rapsų aliejus. Vis pavartydami ir pamaišydami tamsioje vietoje šiltai palaikykite 15 dienų. Paskui perfiltruokite ir galėsite naudoti maistui.
Šaltalankių aliejus gydo uždegimus, žaizdas, opas, malšina skausmą, veikia antimikrobiškai. Šaltalankių preparatai gali būti naudojami ir išoriškai – šaltalankių aliejus ypač rekomenduojamas stomatologijoje, urologijoje, ginekologijoje, oftalmologijoje ir liaudies medicinoje.
Augalo lapai gali būti taip pat naudojami vonioms, jie puikiai tinka perplauti galvai, naudojami kosmetikoje. Mokslinėse publikacijose yra nuorodų, kad tinka naudoti plinkant, odos elastingumui gerinti.
Kada negalima vartoti šaltalankio?
Reikia atminti, jog šaltalankių preparatai nevartojami esant padidėjusiam arteriniam kraujospūdžiui, ypač pagyvenusiems žmonėms.
Taip pat netinka tiems, kurie turi skrandžio problemų, esant padidėjusiam skrandžio rūgštingumui, lėtiniam cholecistitui, kasos uždegimui, viduriuojant. Perdozavus gali kilti nerimas, nemiga, net širdies ritmo sutrikimų.
Gydymą šaltalankio preparatais turi skirti gydytojas, nes kai kuriems žmonėms jie gali sutrikdyti kepenų ir kasos veiklą. Jokiais būdais šaltalankių nereikėtų rinkti pakelėse, nes juose kaupiasi sunkieji metalai.
Sužinokite vaiko vardo reikšmę ir kilmę
Daugiau nei 4000 vardų reikšmių rasite tevu-darzelis.lt
