Normaliame pasaulyje politikai vengia skandalų, nes po to jie turi ilgai aiškintis, jų reputacija pašlyja, o reitingai krinta. Lietuvoje yra politikų, kuriems viskas atleidžiama. Štai žiniasklaida kritikuoja Lietuvos prezidentą Rolandą Paksą - ir nieko. Jo reitingai nemažėja. Tai kas lemia politikų populiarumą?
Ką tai reiškia? Ar tai, kad Rolandas Paksas tapo tautos numylėtiniu, kuriam viskas atleidžiama? Spauda ir televizija kiek nori gali kritikuoti, tačiau tauta vis tiek viską supras ir atleis. Jei taip, tai jis ne vienas - šalia jo stovi Algirdas Brazauskas. Štai jis važiavo į Maskvą ir melavo, kad nevažiavo. Ilgai nieko nesakė dėl savo vedybų (nežinojome, ar jis išsiskyręs, ar vedęs; jei vedęs, tai ką?). Ir nieko. Jo reitingai išlieka stabilūs. O štai Vytautui Landsbergiui tauta nieko neatleidžia. Pastebi visas jo klaidas ir klaideles. Ciniška sakyti, tačiau jei nori, kad žmonės nebalsuotų už kokį kandidatą, reikia, kad jį paremtų Vytautas Landsbergis. Kur slypi vienų politikų patrauklumas? O kodėl kitų politikų taip nemėgstama? Kas nulemia? Kokios priežastys?
Gal lietuvių mentalitetas?
Nors ir nedaug buvo prezidentų, bet tauta juos visus mylėjo ir myli (Brazausko, Adamkaus, Pakso reitingai aukšti; o štai Vytautas Landsbergis niekuomet nebuvo prezidentu). Gal lietuviai intuityviai jaučia pagarbą tiems, kuriuos kažkada išrinko į tokį aukštą postą? Gal lietuviai dar neturi kritinės distancijos - jiems tie, kurie yra valdžios Olimpo aukštybėse, tampa kone šventaisiais. Juk ir lietuvių liaudies dainose caras nėra koks despotas, o visai mielas “tėtušis”, kuris kartais pasirūpina mažųjų vargais. Mes beveik niekada neturėjome stiprių savarankiško gyvenimo įgūdžių: vėlai, tik 1861 metais, panaikinta baudžiava, sukūrus nepriklausomą Lietuvą, demokratinis periodas truko labai trumpai. O ir Antanas Smetona nevengė savo kaip tautos tėvo įvaizdžio. Ir buvo mylimas.
Ar Lietuvoje dar liko autoritetų?
Pasitikėjimas žiniasklaida didžiulis. Tačiau, kaip rodo paskutiniai įvykiai, netikima, ką ji sako. Tad gal žurnalistai perdeda savo įtaką? Jais pasitiki, bet niekas netiki, ką jie sako ar rašo? Prezidentiniai rinkimai parodė, kad vadinamojo elito niekas neklauso. Jo nuomonė niekam neįdomi - visi turi savo. Skandalas su Lolišvili parodė, kad autoriteto neturi ir Katalikų Bažnyčia. Beveik 80 proc. lietuvių save laiko katalikais, tačiau jiems visiškai nerūpi, ką pasakė kardinolas A. J. Bačkis. Bažnyčia pasitikima, tačiau netikima, ką sako aukščiausi hierarchai. Paradoksali Lietuvos realybė ar normali visuomenės būsena, tik mes dar prie to nesame pripratę? O gal tai reiškia, kad Lietuvos visuomenė visiškai dezintegruota?
