Karo nusikaltėlis Radovanas Karadžičius, vienas labiausiai ieškomų žmonių pasaulyje, po daugiau nei dešimties metų slapstymosi suimtas Serbijoje.
Pilietinio karo laikų Bosnijos serbų lyderis buvo ieškomas nuo 1996 m. Jungtinių Tautų tribunolas yra apkaltinęs Karadžičių karo nusikaltimais ir genocidu per 1995 m. žudynes Srebrenicoje.
„Radovanas Karadžičius buvo surastas ir suimtas šiąnakt“, pranešė Serbijos saugumo pareigūnas. Daugiau jokių detalių apie suėmimą oficialiai nepateikiama.
„Tai aiškiai parodo, kad niekas negali būti aukščiau teisės ir kad anksčiau ar vėliau visi bėgliai turės stoti prieš teismą“, rašo BBC.
Pareigūnai teigia, kad nesuteiks jokios papildomos informacijos iki tol, kol neįvyks susitikimas tarp kaltintojų, policijos ir žvalgybos tarnybų. Tokį susitikimą planuojama surengti trečiadienį.
Neįvardinti šaltiniai Serbijos vyriausybėje teigia, kad Karadžičius buvo sekamas kelias savaites. Informacija apie galimą jo buvimo vietą buvo gauta iš užsienio žvalgybos tarnybos.
Sulaikytasis nedelsiant stos prieš Belgrado karo nusikaltimų teismą – tai reiškia, kad ekstradicija įvyks netrukus, praneša Serbijos prezidentūra.
Prie teismo Belgrade buvo sustiprintas saugomas – baiminamasi nacionalistų, kurie Karadžičių laiko didvyriu, išpuolių.
„Labai svarbus įvykis“
Radovano Karadžičiaus suėmimą Hagos prokurorai įvardino kaip „labai svarbų įvykį“.
Sergeas Brammertzas, Tarptautinio baudžiamojo tribunolo buvusiai Jugoslavijai (ICTY) vyriausiasis prokuroras, pasveikino areštą.
„Mano kolegos Belgrade mane informavo apie sėkmingą operaciją, kurios metu buvo suimtas Radovanas Karadžičius“, sakė prokuroras.
„Prokuratūros vardu aš noriu pasveikinti Serbijos valdžios atstovus, ypač Nacionalinę saugumo tarybą, už bėglių sekimą atsakingas tarnybas ir Karo nusikaltimų prokuratūrą, pasiekus šį labai svarbų etapą bendradarbiaujant su ICTY“.
„Tai yra labai svarbi diena aukoms, kurios laukė šio arešto daugiau nei dešimtmetį“, sakė S. Brammertzas.
„Vienas baisiausių žmonių pasaulyje, Europos Osama Bin Ladenas, pagaliau buvo sugautas“, kalbėjo JAV diplomatas Richardas Holbrookas.
BBC rašo, kad naujos proeuropietiškos vyriausybės Belgrade atėjimas į valdžią pašalino trukdžius Karadžičiaus areštui. Europos Sąjunga Serbiją jau seniai spaudžia JT Hagos tribunolui perduoti karo nusikaltimais kaltinamus asmenis.
Teigiama, kad Karadžičiaus ir kitų karo nusikaltėlių suėmimai yra viena iš svarbiausių aplinkybių, gerinančių Serbijos poziciją siekiant narystės ES. ES plėtros komisaras Olli Rehnas teigiamai sutiko naujienas apie sulaikymą: „tai tikrai yra didžiulis žingsnis Serbijos bendradarbiavime su ICTY. Tai įrodo, kad naujoji vyriausybė yra pasiryžusi visiškai bendradarbiauti su tribunolu“.
Sarajeve žmonės susirinko į gatves, švęsdami Karadžičiaus sulaikymą. „Tai yra geriausias dalykas, kas gali nutikti. Jūs matote visur švenčiančius žmones. Aš paskambinau ir pažadinau visą savo šeimą“, - džiaugėsi Sarajevo gyventojas Fadilas Bico.
Kaltinimai
Radovanas Karadžičius kaltinamas genocido vykdymu, karo nusikaltimais, nusikaltimais žmogiškumui ir kitais žiaurumais.
Jis kaltinamas maždaug 12 tūkst. civilių nužudymu per Sarajevo apsiaustį;
žudynių organizavimu, kurių metu Srebrenicoje buvo nužudyta mažiausiai 7,5 tūkst. musulmonų;
dėl pasikėsinimų į Bosnijos musulmonus ir Kroatijos politinius lyderius bei intelektualus;
neteisėtu civilių deportavimu, remiantis jų etniškumu ir religija;
namų, religinių pastatų naikinimu.
BBC praneša, kad Karadžičius neigia kaltinimus ir atsisako pripažinti JT tribunolo legitimumą.
R. Karadžičius anksčiau buvo pareiškęs, kad mielai stotų prieš tribunolą, jei jis iš tikro užsiimtų tik teisinių klausimų nagrinėjimu. Tačiau, jo manymu, Haga tėra tik įrankis Vakarų politikų rankose, kuriuo siekiama pasmerkti serbus.
Kraupi istorija
1991 m. spalio 15 d. Bosnijos musulmonai bei kroatai parlamente nubalsavo už šalies nepriklausomybę nuo Jugoslavijos.
Protestuodami prieš tokį žingsnį, Bosnijos serbų parlamentarai paliko posėdžių salę. 1991 m. spalio 24 d. buvo sukurtas aukščiausias Bosnijos serbų atstovaujamasis organas – Bosnijos serbų asamblėja. 1992 m. sausio 9 d. ji paskelbė „Bosnijos ir Hercegovinos serbų respublikos“, vėliau žinomos Respublikos Srpskos pavadinimu, sukūrimą.
1992 m. vasario 28 d. Bosnijos ir Hercegovinos serbų respublikos konstitucijos 2 straipsnis paskelbė: „Respublikos teritorija susideda iš serbų autonominių regionų, municipalitetų ir kitų serbų etninių vienetų, įskaitant ir regionus, kuriuose Antrojo pasaulinio karo metais buvo įvykdytas genocidas prieš serbus.“ Buvo paskelbta, kad Bosnijos serbų respublika lieka Jugoslavijos federacijos dalimi.
R. Karadžičius visuose šiuose įvykiuose buvo svarbiausias asmuo. Jis buvo vienas pagrindinių Serbų demokratų partijos kūrėjų. Nuo partijos sukūrimo iki atsistatydinimo 1996 m. liepos 19 d. jis buvo partijos prezidentas. 1992 m. kovo 27 d. R. Karadžičius tapo Bosnijos serbų Nacionalinės saugumo tarybos vadovu. 1992 m. gegužės 12 d. tapo Bosnijos serbų respublikos trijų narių prezidiumo nariu. Tą pačią dieną išrinktas prezidiumo vadovu. Nuo 1992 m. gruodžio 17 d. iki atsistatydinimo 1996 m. jis buvo vienintelis Srpskos respublikos prezidentas, o nuo 1992 m. gruodžio 20 d. ir vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadovas.
Kaip žinoma, R. Karadžičius buvo aklai įtikėjęs S. Miloševičiaus skleidžiama propaganda apie „Didžiosios Serbijos“ sukūrimą. S. Miloševičiaus karštu įsitikinimu, Serbija turi būti ten, kur gyvena bent vienas serbas. Tokių minčių laikėsi ir R. Karadžičius.
Siekdamas savo tikslų jis vykdė etninį valymą: ne serbų kilmės žmonėms sukūrė nepakeliamas sąlygas gyventi, persekiojo ir terorizavo gyventojus taip prievarta skatindamas juos išvykti. Nenorintieji išvykti buvo deportuojami arba likviduojami.
Naudodami smurtą Bosnijos serbai užgrobė didelę dalį Rytų Bosnijos teritorijos, kur vykdė etninį valymą.
Tačiau kraupiausias įvykis nutiko 1995 m. kovo 8 d., kai R. Karadžičius, būdamas vyriausiuoju ginkluotųjų pajėgų vadu, įsakė savo kariams atakuoti Jungtinių Tautų saugumo zonoje esančią Srebrenicos pabėgėlių stovyklą.
Vykdydami nurodymus, liepos 6 d. Bosnijos serbų kariai artilerijos sviediniais apšaudė Srebrenicą ir atakavo saugumo zonoje įsikūrusius JTO stebėjimo postus.
Antpuolis tęsėsi iki liepos 11 d., kai keli jungtiniai Bosnijos serbų daliniai įžengė į Srebrenicą. Liepos 12 d. Bosnijos serbai atskyrė vyrus ir berniukus nuo moterų ir vaikų ir įkalino juos Potocaryje. Vaikai ir moterys vėliau buvo deportuoti už Srebrenicos. Vyrai ir berniukai, kurių buvo apie 8000, buvo organizuotai nužudyti.
Tarptautinis teisingumo teismas pripažino, kad Srebrenicos skerdynės yra genocido aktas.
Buvęs Bosnijos serbų lyderis taip pat yra kaltinamas Sarajevo turgaus aikštės apšaudymais 1995 m., per kuriuos žuvo šimtai žmonių bei 284 įkaitais paimtų Jungtinių Tautų karių kaip „gyvųjų skydų“ panaudojimu.
