Už sprendimą pradėti apkaltą balsavo šeši komisijos nariai, keturi buvo prieš, tačiau priimti sprendimui reikia keturių penktadalių komisijos narių balsų. Tokiu atveju „už“ turėjo balsuoti ne mažiau kaip devyni nariai.
Seimo statutas numato, kad jeigu tiriant Seimo nario veiklą kyla įtarimų, jog Seimo narys galėjo šiurkščiai pažeisti Konstituciją, sulaužyti priesaiką, Etikos ir procedūrų komisija ne mažesne kaip keturių penktadalių visų komisijos narių balsų dauguma siūlo Seimui pradėti Seimo nariui apkaltos procesą.
Už apkaltos pradėjimą balsavo tik valdančiųjų atstovai, visi opozicijos nariai buvo prieš.
Liberalas Andrius Bagdonas teigė, kad reikėtų sudaryti galimybę Seimui nuspręsti, ar P. Gražulio pažeidimas yra toks, dėl kurio reikėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad šis nustatytų, ar buvo sulaužyta priesaika ir pažeista Konstitucija.
Lietuvos regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė abejojo, ar vienkartinis P. Gražulio balsavimas už kitą Seimo narį galėtų būti pagrindas apkaltai.
„Mes nustatėme, kad tai yra pažeidimas, negalima jokia forma balsuoti iš kito Seimo nario pulto, taip pat nei registruotis, nei dėti kortelę – visi veiksmai yra draudžiami. Tačiau galvoju, kad šiuo atveju netempia iki apkaltos proceso tie padaryti pažeidimai“, – sakė ji.
Be to, pasak R. Tamašunienės, tokiu atveju reikėtų spręsti ir dėl apkaltos pradėjimo konservatorei Jurgitai Sejonienei.
Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį pripažino, kad parlamentarė kalbėti dėl motyvų užregistravo švietimo, mokslo ir sporto ministrę Jurgitą Šiugždinienę ir taip nusižengė politikų etikai bei pažeidė Seimo taisykles.
„Turėtume būti visiems vienodai teisingi ir turėtų būti ne vienas apkaltos procesas, o net du. (...) Aišku, yra klausimas, kokia yra tolerancijos riba ir kiek mes galime tų pažeidimų konstatuoti ir dėl jų nepriimti griežtesnių sprendimų. Bet, mano vertinimu, tie pažeidimai ir mūsų pateiktos išvados netempia tiesiog iki tokios procedūros, kaip apkaltos procesas, dėl tokio pažeidimo“, – tvirtino R. Tamašunienė.
Laisvės frakcijos narė Silva Lengvinienė sakė, kad negalima lyginti balsavimo už kitą parlamentarą su užrašymu kalbėti.
Ji priminė, jog ankstesnis Seimas yra surengęs apkaltą už kolegą balsavusiam parlamentarui.
„Turbūt turite galvoje Lino Karaliaus ir Aleksandro Sacharuko atvejį. Ten buvo pastovus, nuolatinis, piktybinis veiksmas, ir truputį kita situacija buvo. Manau, kad ten motyvai apkaltai buvo tikrai stiprūs“, – teigė Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė „valstietė“ Aušrinė Norkienė.
Į Seimo etikos sargus dėl apkaltos pradėjimo kreipėsi Tomas Vytautas Raskevičius.
Gruodį Etikos ir procedūrų komisija pripažino opozicinės Lietuvos regionų frakcijos atstovą P. Gražulį rugsėjo viduryje svarstant sesijos darbų programą balsavus už kitą opozicijos atstovą, socialdemokratą Liną Jonauską.
Nustatyta, kad P. Gražulis paspaudė L. Jonausko balsavimo mygtuką, kai šis nusisukęs kalbėjo su kitu parlamentaru.
2010 metais dėl to, kad Seime balsavo už tuo metu užsienyje buvusį kolegą Liną Karalių, buvo surengta apkalta ir tai dariusiam Aleksandrui Sacharukui, ir pačiam L. Karaliui. Tuomet po balsavimo L. Karalius prarado parlamentaro mandatą, o A. Sacharukui kelių balsų persvara pavyko jį išsaugoti.
Tuomet Konstitucinis Teismas pripažino, kad šie parlamentarai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką. Ano teismo, Seimo plenariniame posėdyje balsuodamas už L. Karalių, A. Sacharukas nepaisė iš Konstitucijoje įtvirtinto Seimo nario laisvo mandato principo, taip pat mandato individualumo reikalavimo kylančio draudimo Seimo posėdyje balsuoti už kitą Seimo narį, išreiškė ne L. Karaliaus, bet savo valią, uzurpavo jo teisę savo nuožiūra balsuoti priimant įstatymus ir kitus Seimo aktus, iškreipė balsavimo rezultatus. L. Karalius nusižengė išvykdamas atostogauti tuo metu, kai vyko Seimo posėdžiai.
P. Gražuliui apkalta gresia ir dėl to, kad Apeliacinis teismas yra pripažinęs jį kaltu korupcijos byloje. Procedūra dėl to nepradėta, nes laukiama galutinės instancijos – Aukščiausiojo Teismo – sprendimo.
