Seimas ėmėsi prieštaringai vertinamų Darbo kodekso pataisų, kuriomis siūloma dar labiau liberalizuoti darbo santykius, uždrausti terminuotas darbo sutartis, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio.
Kad pataisoms po pateikimo Seime būtų pritarta, balsavo 31 parlamentaras, prieš - 14, susilaikė 8 Seimo nariai. Toliau pataisos bus svarstomos birželio 11-ąją.
Socialdemokratė Vilija Blinkevičiūtė prognozavo, kad pataisomis, jeigu jas priims Seimas, bus palengvintas darbuotojų atleidimas.
Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto narys Algirdas Sysas tvirtino, kad pataisos mažina žmonių pasitikėjimą valstybe, daugeliui jų nepritaria socialiniai partneriai.
„Pataisos darbdaviams leidžia su darbuotojais elgtis kaip su savo nuosavybe“, - sakė A. Sysas ir prognozavo išaugsiančią darbuotojų emigraciją.
Pataisomis dėl daugelio darbdaviui palankesnių, nei šiuo metu Darbo kodekse numatyta, darbo santykius reglamentuojančių nuostatų siūloma leisti atskirai susitarti kolektyvinėse sutartyse.
Siūloma nustatyti galimybes lanksčiau peržiūrėti nuostatas dėl darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva, leisti kolektyvinėse sutartyse sulygti dėl kitokių išeitinių išmokų, įspėjimo terminų.
Terminuotą sutartį siūloma leisti iki termino pabaigos nutraukti, jei tai numatyta kolektyvinėje sutartyje, sumokant ne mažesnę nei darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmoką. Dabar galiojantis Darbo kodeksas numato, kad tokiu atveju darbdavys turi atsiskaityti už likusį darbo sutarties galiojimo laiką.
Pataisos numato, kad nutraukus darbo sutartį, kai nėra darbuotojo kaltės, jam išmokama dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, siūloma leisti kolektyvinėje sutartyje nustatyti ne mažesnę nei vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką.
Siūloma, kad daugelis įstatymo projekto nuostatų galiotų tik numatomu krizės laikotarpiu - iki 2010-ųjų gruodžio 31 dienos.
