Tokiu atveju būtų sudaroma viešojo ir privataus sektorių partnerystės (angl. public private partnership, PPP) sutartis.
Už tokias Kelių įstatymo pataisas antradienį balsavo 97 parlamentarai, prieš buvo du, o šeši susilaikė.
Seimo Biudžeto ir finansų komitete dirbantis „valstietis“ Valius Ąžuolas teigė, kad pataisomis atidaroma Pandoros skrynia. Pasak jo, geriausias to pavyzdys yra nepavykęs PPP modelis remontuojant Vilniaus–Utenos kelią – pasigedęs aiškaus finansavimo modelio Seimas 2015 metais jam nepritarė.
Parlamentinio Ekonomikos komiteto pirmininkas „Nemuno aušros“ atstovas Saulius Bucevičius mano, kad į pamokas bus atsižvelgta.
„Šiandien kitokio kelio gal ir neturime“, – prieš balsavimą teigė jis.
Plačiau taikyti PPP būdu įgyvendinamus projektus tvarkant valstybinės reikšmės kelius bei taip pritraukiant daugiau investicijų pasiūlė prezidentas Gitanas Nausėda.
Pataisas Seime pristatydamas šalies vadovo vyriausiasis patarėjas Ramūnas Dilba pernai rudenį teigė, kad perduodant kelių infrastruktūrą laikinai valdyti verslui jis negalės „niekaip kitaip panaudoti šitos infrastruktūros, tiktai ją pagerindamas ir įrengdamas papildomą infrastruktūrą“.
Pasak jo, saugiklis numato, kad dėl visų projektų, kurių vertė viršytų 50 mln. eurų, reikės gauti Seimo pritarimą.
Dabar Kelių įstatymas numato, kad valstybinės reikšmės keliai yra išimtine nuosavybe valdomi valstybės ir patikėjimo teise perduodami tik valstybinės reikšmės kelių valdytojui – akcinei bendrovei „Via Lietuva“ ir ji neturi teisės jų perduoti kažkam kitam, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, susijusius su žemės nuoma.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
