Apie tai, kodėl valstybės žaizdas atskleidžia ne institucijos, o Tapinas, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, apžvalgininkas Linas Kontrimas ir Savivaldybių kontrolierių asociacijos prezidentas Gintaras Radavičius.
Kodėl nutiko taip, kad savivaldybių kontrolieriai neidentifikavo šios problemos? Juk nenormalu, kad demokratinėje valstybėje tokias negeroves atskleidžia žiniasklaida, o ne kontroliuojančios institucijos.
G. Radavičius: Iš esmės, nesutikčiau su teiginiu, kad mes neidentifikavome šių dalykų. Problemos buvo identifikuotos dar 2016 m. <...> Esminis dalykas – tai, jog problemas identifikavo atskirų miestų ir rajonų kontrolės audito tarnybos, jos skelbė informaciją savo interneto tinklapiuose, bet tai neišėjo į plačiąją viešumą. Mes tą matėme ir teikėme rekomendacijas. <...>
Noriu pasakyti, kad ne visur yra taip blogai. Dalis savivaldybių tarybų be galo išpučia tas sumas. Pavyzdžiui, jeigu vidutiniškai vienam tarybos nariui panaudota bendra suma per mėnesį yra 267 eur, tai atmetus Kauno m., Kauno raj., Neringą, Palangą ir Švenčionis, suma būtų 224,70 eur.
Net ir 5 eur mokesčių mokėtojų pinigų yra mokesčių mokėtojų pinigai, kad ir mažareikšmė suma.
G. Radavičius: Pagal standartus, kuriais mes privalome vadovautis, mes turime audituoti sąnaudų grupes, kurios sudaro nemažiau kaip 1 proc.
Jūs norite pasakyti, kad čia buvo per mažos sumos?
G. Radavičius: Iš esmės, taip.
Pone Kontrimai, kiek girdžiu, institucijos, taupydamos tiek finansinius, tiek žmogiškuosius išteklius, didžiausią dėmesį kreipia negerovėms, ten, kur dideli pinigai. Gal tuomet ir logiška, kad A. Tapinui tenka pastebėti tokias negeroves, nes valstybės institucijoms neužtenka išteklių?
L. Kontrimas: Gėdos jausmą mes turime dar, ar ne? Tie, kurie yra jį praradę, tiems sumos išvis nebėra svarbios. <...> Kas tuomet atsitinka? Žmonėms kyla klausimas, kodėl jiems galima, o mums negalima?
Pone Radavičiau, minėjote, kad buvo atlikta kontrolės veiksmų, buvo identifikuotos bėdos ir buvo teiktos rekomendacijos, o kodėl nebuvo kreiptąsi į teisėsaugos institucijas, STT, ar prokuratūrą?
G. Radavičius: Buvo sudėtinga priimti sprendimą, nes sumos tikrai nebuvo didelės. Nesikreipėme, nes tuo metu nematėme reikalo.
Ponas Radavičius minėjo, kad sumos buvo mažos, asociacija teikė rekomendacijas ir nematė poreikio kreiptis į STT, jūsų požiūriu, per 150 eurų per mėnesį kiekvienam tarybos nariui yra mažareikšmiška suma, ar ne?
R. Kaziliūnaitė: Jeigu kalbame apie dokumentų klastojimą, atsakomybės už šią nusikalstamą veiką kėlimas nėra susietas su suma. Jeigu yra dokumentų klastojimo požymių, suma nėra tokia svarbi, sprendžiant nusikaltimas buvo įvykdytas, ar ne, tai nėra lemiamas veiksnys.
Daugiau detalių sužinokite pokalbyje, esančiame straipsnio pradžioje.
Visa virtinė kontroliuojančių institucijų nepamatė REIŠKINIO, o Tapinas pamatė, nes nežiūrėjo per BIUROKRATINIUS AKINIUS. Išvada – reikia tobulinti visą KONTROLĖS SISTEMĄ, METODOLOGIJĄ, INSTRUMENTARIJŲ, SĄVEIKAS.
