Tai buvusi savanorė, šiuo metu Seimo kanceliarijoje dirbanti Leonarda Kuodienė penktadienį aiškino J.Abromavičiaus žūties 1997 metais aplinkybes tiriančiai Seimo laikinajai komisijai.
Pasak L.Kuodienės, savanorių maištas buvo netikėtas jų pačių kolegoms, dėl to, kad SKAT buvo statutinė organizacija, kurioje vyravo griežta hierarchija.
"Savavališkų dalykų nelabai buvo toleruojama. Išėjimas buvo labai netikėtas. Labai abejoju, ar eilinis savanoris, kuopos vadas iš Kėdainių, žinojo, kad tą dieną nebus rinktinių vadų", - parlamentarams aiškino L.Kuodienė.
Tuo metu SKAT štabe juridinio skyriaus viršininke dirbusi ir leitenantės laipsnį turėjusi L. Kuodienė kartu su J.Abromavičiumi buvo bene pirmieji, nuvykę susitikti su maištaujančiais savanoriais.
Minčiai, kad savanorių maištas galėjo būti suorganizuotas iš šalies, pritaria ir tuo metu Seimo opozicijoje buvęs konservatorių lyderis, europarlamentaras Vytautas Landsbergis.
"Kai būdamas užsienyje gavau žinią apie į Pakaunės mišką išėjusius savanorius, iškart išplatinau pareiškimą, kad tai labai nenaudinga Lietuvai, o naudinga Maskvai ir LDDP, kuri po tokio mano pareiškimo labai įsižeidė, ir jokiais būdais neraginau savanorių pasilikti miške" - BNS korespondentui ketvirtadienį sakė V.Landsbergis.
Tuo tarpu buvusi J.Abromavičiaus bendražygė Kristina Sudžienė laikinajai komisijai ketvirtadienį teigė, kad savanorių maištą ir pareigūno žmogžudystę užsakė viena iš politinių partijų.
"J.Abromavičiaus žūtis prasidėjo nuo politikų kišimosi į savanorių darbą, kuomet šie panoro savanorius įvelti į politinius žaidimus ir galbūt suorganizuoti politinį perversmą. O įsakymas nušauti J.Abromavičių buvo duotas 1997-aisiais, vienos politinės partijos, būtent tais metais, kai jau buvo pasikeitusi valdžia", - žurnalistams ketvirtadienį sakė K.Sudžienė.
1996 metais Seimo rinkimus laimėjo Tėvynės sąjunga (Lietuvos konservatoriai), kuri suformavo valdančiąją daugumą su tuometine Lietuvos krikščionių demokratų partija.
Anot K.Sudžienės, J.Abromavičius nužudytas dėl to, kad aktyviai įkalbinėjo maištaujančius Kauno savanorius grįžti į dalinius, atiduoti ginklus į sandėlį ir paklusti vadovybei. Manoma, kad dirbdamas saugume J.Abromavičius išsiaiškino, kas 1994 metais išsprogdino geležinkelio tiltą per Bražuolės upelį.
Nors buvisi savanorė tiesiogiai partijos neįvardijo, ji leido suprasti, kad omenyje turėjo Tėvynės sąjungą, mano partijos pirmininkas Andrius Kubilius.
Tėvynės sąjungos pirmininkas Andrius Kubilius neįsivaizduoja, kad kokia nors demokratinė politinė partija savo posėdžiuose galėtų svarstyti žmogžudysčių užsakymo klausimus. “Kiek esu politikoje, tokių samprotavimų dar neteko girdėti. Tokios kalbos išties prasilenkia su sveiku protu, tikrai nesitikėjau, kad šmeižikai galėtų smukti iki tokio lygio”,- teigia A.Kubilius.
Tėvynės sąjungos pirmininkas šią naują šmeižto bangą sieja su artėjančiais rinkimais ir bandymu bet kokiomis priemonėmis sumenkinti Tėvynės sąjungą. “Keista, kad komisijai liudijusi liberaldemokratų partijos atstovė mūsų dar neapkaltino kanibalizmu. Artėjant rinkimams apklausose pirmaujanti Tėvynės sąjunga tikisi dar didesnio puolimo. Prie to jau esame pripratę”, - pabrėžė Tėvynės sąjungos pirmininkas.
1993-siais grupė Savanoriškosios krašto apsaugos tarnybos (dabar Krašto apsaugos savanorių pajėgos - red.) karių ginkluoti įsikūrė Pakaunės miškuose ir kelis mėnesius atsisakė paklusti valdžios nurodymams grįžti į nuolatinės dislokacijos vietas.
Pasak K.Sudžienės, prie to, kad savanoriai atsisakė paklusti tuo metu valdžioje buvusiai Lietuvos demokratinei darbo partijai (LDDP), prisidėjo buvęs konservatorių pirmininkas, dabar - europarlamentaras Vytautas Landsbergis.
"V.Landsbergis tiems kariams buvo kaip Dievas, jie jį gerbė. Jei V.Landsbergis būtų pasakęs, kad savanoriai privalo palikti mišką ir paklusti valdžiai, jie taip ir būtų padarę. Tačiau įvyko atvirkščiai", - laikinajai komisijai ketvirtadienį aiškino K.Sudžienė.
Pats V.Lansbergis tokius kaltinimus kategoriškai atmeta ir vadina intrigos kūrimu.
J.Abromavičiaus žūties aplinkybes tirianti Seimo laikinoji komisija darbą turėtų baigti vasario 1-ąją, tačiau, kaip yra teigusi komisijos pirmininkė Loreta Graužinienė, Seimo bus prašoma pratęsti šį terminą.
Buvęs VSD pareigūnas ir krašto apsaugos savanoris J.Abromavičius žuvo 1997 metų sausio 31-ąją Kaune, sprogus jo automobiliui. Nusikaltėliai po automobiliu "Volkswagen Passat" buvo pritvirtinę maždaug 500 gramų sprogstamosios medžiagos heksogeno, dar vadinamo jūros mišiniu.
Generalinė prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu nustatė, kad sprogstamąjį įtaisą pagamino ir po J.Abromavičiaus automobiliu pritvirtino asmuo, kuris vėliau atsitiktinai pats susisprogdino.
Generalinei prokuratūrai nutraukus ikiteisminį tyrimą įtariamųjų atžvilgiu, Seime kilo iniciatyvos atlikti parlamentinį.
Seime kartą jau buvo sudaryta laikinoji komisija, tyrusi saugumo pareigūno žūtį. Tokia komisija dirbo 1997 metais, jai tuo metu vadovavo konservatorius Sigitas Kaktys.
REKLAMA
