„Kai vyksta karas, kariauja ne tik kariuomenė, o ir visa šalis. Šiuo metu Ukrainos kariuomenė tik gimsta. Man anksčiau teko dirbti su jos reformos projektais ir jau tada matėsi, kad po tarybinių laikų yra likusi problema, kaip sukurti nacionalinę kariuomenę. Tačiau matyti, kad tas laikotarpis nebuvo sėkmingas jos kūrimo požiūriu. Dabar situacija verčia apginti savo šalies nepriklausomybę, todėl kariuomenė tarsi kuriasi. Nors ir labiau savanoriškumo pagrindu, tačiau dabar tie, kurie ateina į ginkluotas Ukrainos pajėgas, kitaip apsisprendę nei tik sugriuvus Tarybų Sąjungai“, – dėstė pašnekovas.
Sunkiosios ginkluotės įvedimas – naujas konflikto lygmuo
Anot I. Stankovičiaus, dabar daug kalbama apie tai, kad reikia konfliktą deeskaluoti, tačiau sunkiosios ginkluotės naudojimas ir separatistų aprūpinimas ja tik provokuoja tą eskalavimą. „Nes grupės, kurios turi sunkiąją ginkluotę, reikalauja tokios pat rimtesnės ginkluotės atsako, kad ją neutralizuotų. Tad jei sunkiuosius ginklus duos separatistams, antroji pusė taip pat tokius naudos. Todėl aprūpinimas sunkiąja ginkluote yra būdas, kaip toliau plėsti konfliktą ir pervesti jį jau į kitą lygmenį“, – apie sunkiosios ginkluotės naudojimo padarinius pasakoja I. Stankovičius.
„Prielaida, kad atiduokime tam tikras teritorijas ir gyvenkime ramiau, yra nepagrįsta. Nes atidavus vienas norėsis kitų. Todėl kurios nors valstybės dalies atidavimas nereiškia, kad bus ramu. Aš nesitikiu, kad Rusija tada nuleis rankas ir toliau savo įtakos neplės“, – tvirtino specialistas.
Anot jo, Tarybų Sąjungos griūtį daugelis rusų laikė katastrofa. „Vadinasi, revanšizmas yra gyvas ir mes turime galvoti apie tai, kas vyksta. Nes tai yra bandymas atkurti Rusijos imperiją viena ar kita forma. Ir tos hiperpatriotinės nuotaikos, kai net ir meno, kultūros veikėjai prie to prisijungia, manau, ir yra ta revanšizmo idėja, kuri verčia atkurti Rusijos imperiją.“
