Naujausias pavojaus signalas kilo, kai skandinavų dokumentinis serialas atskleidė, kad dešimtys Rusijos laivų Šiaurės Europos vandenyse yra naudojami nešvariems tikslams. Seriale daugiausia dėmesio skiriama Rusijos tyrimų laivui „Admiral Vladimirsky“, kuris praėjusį lapkritį buvo aptiktas Danijos teritoriniuose vandenyse su išjungtu poziciniu siųstuvu. Taip jis tapo „laivu vaiduokliu“. Tokią pat taktiką taiko ir Šiaurės Korėja, siekdama nuslėpti neteisėtą prekybą. Per arti prie šio vadinamojo tyrimų laivo priėję reporteriai ant denio buvo sutikti kaukėtų ir automatais ginkluotų vyrų.
Daugelis ekspertų sutinka, kad šis laivas vykdė kitokią, neteisėtą veiklą – jis greičiausiai ieškojo kritinės infrastruktūros, kurią būtų galima atakuoti ateityje. Tai, pavyzdžiui, galėtų būti Danijos vandenyse esantys duomenų kabeliai, jungiantys šalį ir visą Europą su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis bei Jungtine Karalyste. Būtent panaudodama šiuos kabelius JAV nacionalinio saugumo agentūra slapčia klausėsi tuometinės Vokietijos kanclerės Angelos Merkel.
„Rusai visada naudojo civilinius laivus klausymuisi, fotografavimui ir svarbių taikinių paieškai. Akivaizdu, kad jie bando atrasti mūsų silpnąsias vietas“, – tikina Nilsas Wangas, į pensiją išėjęs Danijos karališkojo laivyno kontradmirolas ir eksporto organizacijos „Naval Team Denmark“ generalinis direktorius.
„Rusija geba įvykdyti agresyvias tikslines operacijas, kurios gali paversti mūsų gyvenimus apgailėtinais, neįsitraukdama į realų konfliktą. Pavyzdžiui, neturime aiškių įrodymų, jog dėl „Nord Stream“ sprogimo buvo kalta Rusija“, – pridūrė N. Wangas, kalbėdamas apie praėjusį rugsėjį įvykusį dviejų gamtinių dujų vamzdžių sprogimą prie pat Danijos krantų.
Dokumentiniame seriale, pavadinimu „Skyggekrigen“ (arba „Šešėlinis karas“), teigiama, kad „Admiral Vladimirsky“ ir kiti Rusijos laivai, išjungę savo siųstuvus, šmirinėjo ir prie Nyderlandų bei Jungtinės Karalystės krantų, įskaitant vandenis šalia esamų ir būsimų vėjo jėgainių. Danijos pakrantėje nėra tiek daug jungčių, kaip vandenyse tarp Nyderlandų ir Jungtinėje Karalystėje, tačiau Danijos kabeliai yra svarbūs Europai, sakė jūrų kabelių pramonėje dirbantis šaltinis. Bent jau pakankamai svarbūs, kad rimtai sudomintų Rusiją.
„Danija taptų hibridinio karo fronto valstybė“, – sakė Pietų Danijos universiteto karo studijų centro hibridinio karo specialistas André Kenas Jakobssonas.
Trumpai tariant, manoma, kad Rusija galėtų sukelti elektros energijos ar ryšių gedimus, strategiškai nukirsdama šiuos kabelius. Kažkas panašaus atsitiko su jūros dugno tyrimų kabeliu prie Šiaurės Norvegijos, ir niekas nežino, kas tai padarė. Ekspertai baiminasi, kad kilus realiam konfliktui, Rusija tiksliai žinotų, kur reikia smogti, siekiant sugadinti svarbiausią Europos infrastruktūrą.
Dauguma šiuolaikinių kabelių yra apsaugoti nuo tokių išpuolių, įkasant juos į smėlį. Tačiau nelaimingų atsitikimų vis dar pasitaiko: audringoje jūroje plaukiantis didelis laivas gali pamesti savo inkarą, kuris, niekam nežinant, perkirstų užkastus kabelius. Sabotažui tereikia sunkaus inkaro, noro jį tempti ir žinojimo, kur tai padaryti.
„Manau, kad pradėsime matyti vis daugiau atvejų, kai žvejybos tralai „netyčia“ pažeidžia į kabelius. Juk vien duomenų kabelių pažeidimas gali sutrikdyti duomenų srautą į Europą“, – sakė A. K. Jakobssonas.
Kabelių nutraukimo taktika pirmą kartą buvo panaudota dar Pirmojo pasaulinio karo metu. Ją ištobulino Jungtinės Karalystės karališkasis karinis jūrų laivynas – britai nutraukė beveik visas Vokietijos jungtis su išoriniu pasauliu, išardami jūros dugną specialiais kabliais.
Tai privertė Vokietiją vykdyti savo komunikaciją per neutralias šalis, tačiau net ir tada ji negalėjo išvengti britų povandeninių ryšių operacijų: britai perėmė vadinamąją Zimmermanno telegramą, kuri padėjo įtraukti JAV į karą, nes šis rimtą pavojų žadantis užkoduotas pranešimas iš Švedijos keliavo per britų kabelį.
Tačiau Danijos jūros dugne slypi ne tik Europos telekomunikacijų laidai. Kelios Europos valstybės šiuo metu ruošiasi vienam didžiausių energetikos infrastruktūros projektų pasaulyje: jos stato dirbtines energijos salas, kurios iki 2050 m. didžiajai Europos daliai taps centriniu vėjo energijos paskirstymo tašku. Nerimą kelia tai, kad viena iš Danijos energetinių salų bus netoli Bornholmo salos, ten, kur buvo įvykdytas išpuolis prieš „Nord Stream“ dujotiekį.
„Anksčiau, kai viskas buvo gerai, mes neįvertinome, kad infrastruktūros statymas jūroje paprasčiausiai nutiesiant elektros kabelius kada nors gali tapti grėsme saugumui“, – po šio tyrimo paskelbimo žiniasklaidai sakė Danijos užsienio reikalų ministras Larsas Loekke Rasmussenas.
Daugelis jūrų ir saugumo ekspertų teigia, kad L.L. Rasmussenas ir kiti nepaisė akivaizdaus pavojus, kylančio dėl infrastruktūros klojimo jūros dugne, kuris, kai kuriais atvejais, priklauso priešiškoms valstybėms.
„Mes net nemanėme, kad energetikos infrastruktūra gali turėti geopolitinę reikšmę. Juk kai buvo vykdomas „Nord Stream 1“ projektas, mes pakvietėme „Gazprom“ statyti mūsų teritoriniuose vandenyse ir L.L. Rasmussenui tuo metu atrodė, kad tai buvo nuostabi idėja, – sakė Trine Villumsen Berling, Danijos tarptautinių studijų instituto vyresnioji mokslo darbuotoja, daugiausia dėmesio skirianti Baltijos jūrai. – Tikėjome, kad laimėjome Šaltąjį karą, o politinė sistema energetikos infrastruktūrą vertino kaip inžinerinę problemą. Pamiršome, kad matuojant galią visada reikia atsižvelgti į energetiką ir gamtos išteklius“.
Danijos teisingumo ministerija šiuo metu tiria galimybę paskelbti zonas aplink vėjo jėgaines ir kitą svarbią infrastruktūrą „saugos zonomis“, uždraudžiant ten plaukioti bet kokiems laivams ir leidžiant Danijos kariniam jūrų laivynui palydėti bet kurį laivą – žvejybinį, tyrimų ar kitą – iš šių teritorijų. O kaimyninė Švedija balandžio pabaigoje iš šalies išsiuntė penkis Rusijos diplomatus, kurie vykdė veiklą, nesuderinamą su jų diplomatiniu statusu.
„Danija pabudo iš miegančiosios gražuolės snaudulio, kur karas gali vykti tik po svetimu dangumi. Dabar turime kalbėti apie mūsų ypatingos svarbos infrastruktūros apsaugą“, – sakė Larsas Bangertas Struwe, Kopenhagos ekspertų grupės „Atlantic Alliance“ generalinis sekretorius.
Toks stebėjimas, kokį kaip įtariama vykdo Rusija, kelia rimtą problemą, kadangi tai potencialiam agresoriui leidžia susidaryti visų povandeninių energijos ir duomenų kabelių planą. Danijos energetikos tarnybų atstovas aiškino, kad šio tinklo veikla nesutriktų dėl vieno gedimo taško, kurį sukeltų atsitiktinis incidentas, bet koordinuota ataka galėtų turėti rimtesnių pasekmių. „Jokia sistema negali susidoroti su visų elektros linijų ar tarptautinių jungčių nutraukimu. Tai, iš esmės, sustabdytų visą gamybą“, – sakė jo vardą nuslėpti paprašęs atstovas, neturintis įgaliojimų kalbėti su žiniasklaida.
Praėjusį rugsėjį įvykdytas išpuolis prieš „Nord Stream“ geriausiai iliustruoja baimes, kad Šiaurės Europos jūros dugno infrastruktūros tinklai yra stebimi. Nors jokia grupuotė ar valstybė nebuvo įtikinamai susieta su abiejų dujotiekių pažeidimais, dėl kurių jų veikla buvo sustabdyta, tiek Danijos, tiek Švedijos valdžios institucijos teigia, kad buvo akivaizdžių sabotažo ženklų. Norint įvykdyti tokią sudėtingą ataką prieš porą dujotiekių, reikia tiksliai žinoti, kaip viskas atrodo tose miglotose gelmėse. Ir atrodo, kad ypač akylai jūros dugną tyrinėja Rusijos laivai.
„Rusija nuolat artėja prie karo slenksčio. Jie gali pagrasinti visiškai nutraukti Šiaurės Europos ryšių ar energetikos tinklus“, – sakė L.B. Struwe.
