„Mes visi turbūt per pastarąsis keletą savaičių turėjome labai įvairių versijų ir scenarijų, svarstymų, kur dabar yra mūsų saugumas, kokių dalykų galiem tiėktis iš savo sąjungininkų ir ką patys turime daryti.

Manau, kad pagrindinis mūsų tikslas yra būti pasirengus. Mano tikslas yra gynybos sistema, kuri gali kovoti šiandien, kuri gali būti pasirengusi bet kokiems scenarijams, įskaitant ir trumpo perspėjimo. Tačiau tuo pat metu tikrai labai svarbu žinoti, kad mes turime visą informaciją apie tai, kas vyksta šalia mūsų sienų“, – penktadienį per spaudos konferenciją sakė ji.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Šakalienė: Rūdninkų karinio miestelio išskaidymas sumažina riziką projektui žlugti

Šakalienė: negalime tikėtis iš Rusijos, jog ji tikrai laikysis paliaubų

Kasčiūnas ragina Šakalienę dėl Otavos konvencijos sekti lenkų pavyzdžiu: Lietuva turi būti pasiruošusi užminuoti pasienį su Rusija

Socialdemokratų Vyriausybė yra paskelbusi planą, kaip įgyvendins savo programą. Dokumente – sprendimai ir dėl gynybos stiprinimo: valdžia ketina tobulinti karinę infrastruktūrą, vystyti naujus karinius objektus, didinti karių ir aktyviojo rezervo skaičių ir kt.

Šakalienė: turime pereiti į karo meto mąstymą

Ministrės teigimu, Lietuva turi būti pasirengusi gintis taip, tarsi karas vyktų rytoj. Be to, anot D. Šakalienės, ruoštis gynybai turi visi – nuo institucijų iki piliečių.

„Gintis turi visa Lietuva, ne tik krato apsaugos sitema, bet ir kiekvienas pilietis, kiekviena struktūra, vienetas, padalinys, institucija – visi turi būti pasiruošę viekti su tuo, ką turi. Atėjus krizei, nebus laiko persitvarkyti, nebus laiko keisti procedūras, todėl viską turime pakeisti dabar. Turime veikti pagal principą, tarsi karas būtų rytoj“, – pabrėžė D. Šakalienė.

„Karo rytoj tikrai nebus, bet turime būti pasiruošę veikti pagal tokį principą“, – pridūrė ministrė.

D. Šakalienės teigimu, valstybė turi pereiti į karo meto mąstymą ir atitinkamai ruoštis galimoms grėsmėms.

„Mes, kaip valstybė, turime pereiti į karo meto mąstymą – ne karo metą, o į karo meto mąstymą. Tai reiškia, kad visos krašto apsaugos funkcijos ir padaliniai taip pat bus vertinami, kiek tai padeda kovoti prieš galimą agresorių. Jeigu padalinys turi aiškią gynybos funkciją, jis bus stiprinamas, jeigu šiuo metu sunkiai identifikuojamas jo gebėjimas prisidėti prie gynybos, tuomet jo resursai bus atitinkamai relokuojami“, – kalbėjo ji.

Ministrė nurodė, kad šiam tikslui bus įkurta grupė krašto apsaugos sistemoje, kuri peržiūrės procedūras ir įvertins, kokių reguliavimų, vidinių tvarkų ir kitų procedūrų reikėtų atsisakyti.

Numato daugiau pratybų

D. Šakalienė akcentuoja, kad Krašto apsaugos ministerijos (KAM) tikslas yra ne tik turėti gynybos planus, bet ir juos testuoti. Dėl to šiais metais numatoma daugiau karinių pratybų, mokymų įvairioms institucijoms, nevyriausybinėms organziacijoms (NVO), visuomenei.

„Mano tikslas turėti ne popierinius planus, bet juos nuolat testuoti. Tai reiškia, kad įvairių praktinių formatų ir pratybų formatų turėsime daugiau“, – nurodė D. Šakalienė. 

Ji teigė, kad artimiausiu metu vyks trejos pratybos – „Perkūno skydas“ (vyko vasario mėn.), „Perkūno tvirtovė“ (gegužės mėn.), „Perkūno griausmas“ (spalio mėn.).

„Į pratybas bus jungiamos valstybės institucijos, savivalda, šauliai, NVO ir visuomenė“, – pabrėžė D. Šakalienė. 

„Mano vizija yra gynybos sistemą pagrįsti paprastu modeliu: matau, susitelkiu ir kovoju“, – pridūrė ji.

Anot ministrės, bus siekiama užtikrinti moksleivių ir studentų pasirengimą ekstremalioms situacijoms.

„Turime turėti planą, kaip ugdysime vaikus: nuo patriotinio ugdymo, veiksmų ekstremaliose situacijose pasirengimą, iki išgyvenimo įgūdžių, karinio rengimo pagrindus“, – dėstė D. Šakalienė.

Stebi rusų pajėgų veiksmus

Kalbėdama apie sąjungininkų palaikymą karo grėsmės Lietuvoje atveju, D. Šakalienė pabrėžė, kad sąjungininkai stebi kiekvieną rusų pajėgų veiksmą.

„Kartu su sąjungininkais stebime kiekvieną rusų tankų kolonų pajudėjimą, kiekvieną lėktuvo skrydį ar raketų paleidimą. Mes matome ir girdime, ką jie daro. Tai yra labai svarbu žinoti siekiant turėti ramų užtikrintumo jausmą, ne iliuzinę ramybę (...) Matome, ką jie daro ir tikrai ruošiamės viskam“, – aiškino D. Šakalienė.

Iškilus grėsmei, NATO yra įsipareigojusi duoti atsaką priešui, akcentavo ministrė.

„Atsiradus pavojui prie mūsų sienų, mūsų ir sąjungininkų pajėgos pagal sutartus planus telksis mūsų teritorijoje, taip siekiant atgrasyti priešą, o esant poreikiui ir duos atitinkamą atsaką. NATO vyriausiasis pajėgų Europoje vadas turi jam suteiktus įgaliojimus veikti, jeigu tokia grėsmė atsirastų. (...) Didžiausias iššūkis yra užtikrinti transatlantinę vienybę. Mažiau dramų, jokių skyrybų. Ta vienybė yra mums labai reikalinga, nepaisant jokių nesutarimų. Tam ir buvo skirta mano kelionė į JAV“, – detalizavo ji.

Kovo 7 d. dvi žvalgybos institucijos – Valstybės saugumo departamentas (VSD) ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas (AOTD) – pristatė „Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą“. Žvalgybos duomenimis, pagrindiniais grėsmių šaltiniais Lietuvai išlieka trys valstybės: Rusija, Baltarusija ir Kinija.

Sprendimas dėl pasitraukimo iš Otavos konvencijos – greitai

D. Šakalienė teigia, kad Lietuva artimiausiu metu ketina priimti sprendimą dėl pasitraukimo iš priešpėstines mines draudžiančios Otavos konvencijos. Pasak jos, planuojama, kad tai bus ir regioninis žingsnis.

„Labai greitai turėsime labai gerą rezultatą ir regioninį sprendimą dėl Otavos konvencijos. Manau, kad labai artimu metu galėsime paskelbti geras žinias“, – teigė D. Šakalienė.

„Artimu metu, tai aš kalbu ne apie mėnesius ir net ne apie savaites“, – pridūrė ji. 

Sausį Krašto apsaugos ministerija (KAM) pateikė politinį-karinį patarimą dėl Otavos konvencijos ir pasiūlė pradėti pasitraukimo procedūras bei konsultacijas su sąjungininkais, Baltijos jūros šalimis.

Ministerija pažymi – jeigu Valstybės gynimo taryba (VGT) pritartų iniciatyvai, KAM siūlytų prezidentui teikti Seimui denonsuoti pastarąją konvenciją.

Lietuva prie konvencijos, kuria siekiama eliminuoti priešpėstines minas, prisijungė 2004 m. Sutartimi įsipareigota nenaudoti, nekurti, negaminti, neįsigyti, nekaupti, nelaikyti ir neperduoti priešpėstinių minų.

Atsiradus siūlymams dėl branduolinių ginklų, gali tekti koreguoti Konstituciją

Jeigu šalies sąjungininkai imsis realių sprendimų dėl branduolinių ginklų ar jų komponentų dislokavimo Lietuvoje, D. Šakalienė sako, jog reiktų įsivertinti galimybes atitinkamai koreguoti Konstituciją.

„Manome, kad vis tik reikia įvertinti galimybes dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 137 str. korekcijos galimybių, jeigu mūsų sąjungininkai siūlytų jau realius tam tikrus planus dėl branduolinių ginklų ar jų komponentų dislokavimo Lietuvoje ir peržiūrėti kitus įsipareigojimus“, – teigė ji.

Konstitucijos 137 str. numato, jog „Lietuvos Respublikos teritorijoje negali būti masinio naikinimo ginklų ir užsienio valstybių karinių bazių“.

 Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas yra užsiminęs, jog Prancūzijos turimi branduoliniai ginklai galėtų veikti kaip atgrasymo priemonė visai Europa ir gintų žemyną nuo Rusijos grėsmės. 

Prancūzijos lyderio iniciatyvą Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sutiko palankiai, teigdamas, jog vadinamasis branduolinis „skėtis“ veiktų kaip labai rimta atgrasymo priemonė. 

Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis tikino, kad apie E. Macrono siūlymą reikia diskutuoti, nes tai potencialiai sustiprintų Lietuvos saugumą. 

Visgi, premjeras Gintautas Paluckas pareiškė, kad šis „pasiūlymas dar labai žalias“. Tuo metu „Nemuno aušros“ pirmininkas Remgijus Žemaitaitis tikino kategoriškai pasisakantis prieš šią idėją.

Prancūzija yra vienintelė branduolinė valstybė ES.

Tikisi sprendimų dėl A kategorijos ginklų gamybos

D. Šakalienė sako, jog reikia peržiūrėti šiuo metu galiojančias tvarkas ir kaip įmanoma greičiau spartinti A kategorijos ginklų gamybą.

„Aš tikiuosi, kad pavasario sesijoje mes turėsime tam tikrų priimtų sprendimų“, – žiniasklaidai teigė D. Šakalienė.

Ministrė taip pat akcentavo, jog reikia ir toliau svarstyti klausimą dėl Krašto apsaugos savanorių pajėgų (KASP) karių ir šaulių galimybių laikyti tarnybinius ginklus namuose. 

„Žiūrėti, kaip mes galėtume užtikrinti tą balansą, kad iš tiesų būtų kaip įmanoma efektyvesnis veikimas“, – sakė ji.

„Ir plėsti šaudyklų tinklą Lietuvoje. Tai yra be galo paprastas dalykas, bet įvairioms amžiaus grupėms labai motyvuojantis“, – pridūrė ministrė.

Kovo 12 d. opozicinių TS-LKD pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pristatė Lietuvos gynybos planą. Plane siūloma, suteikti teisę pagrindinį karinį parengtumą įgijusiems karo prievolininkams įsigyti ir laikyti kai kuriuos A kategorijos ginklus, o KASP kariai savo tarnybinius ginklus galėtų laikyti namuose.

Tačiau tokį siūlymą kritikuoja vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius, kuris teigė, kad ginklų laikymo liberalizacija yra iššūkis žmonių saugumui.

Dar praėjusioje Seimo kadencijoje konservatoriai inicijavo Ginklų ir šaudmenų kontrolės pataisas, kuriomis siūlyta karinį parengtumą įgijusiems asmenims leisti įsigyti ir laikyti automatinius ir pusiau automatinius ginklus. Siūlymui Seimas pritarė po pateikimo.

Automatiniai ir pusiau automatiniai šaunamieji ginklai priklauso A kategorijoms ginklams.