Įvertindama tai, jog 62,68 procentai referendume dalyvavusiųjų rinkėjų nepritarė naujos atominės elektrinės statybai Lietuvos Respublikoje, sąjunga TAIP ragina valdžią peržiūrėti Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją ir joje nustatytus energetikos sektoriaus prioritetus.
„Sąjunga TAIP dar prieš referendumą įsipareigojo prižiūrėti, jog valdžia paisytų referendumo rezultatų ir žmonių nuomonės dėl VAE statybų, nes mūsų įsitikinimu, žmonės turėjo ne patarinėti, o nuspręsti“ , – teigia sąjungos TAIP vadovas Artūras Zuokas. „Atsižvelgdama į žmonių valią, valdžia turi ieškoti kitų būdų ir priemonių energetinei šalies nepriklausomybei pasiekti“.
Sąjungos TAIP atstovai Seime įregistruos LR Seimo nutarimo projektą „Dėl nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos“, kuriame Lietuvos Respublikos Vyriausybei kartu su kitomis atsakingomis institucijomis, įstaigomis ir organizacijomis siūloma atsižvelgti į konsultacinio (patariamojo) referendumo dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvos Respublikoje rezultatus ir peržiūrėti Nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją ir teikti ją tvirtinti Lietuvos Respublikos Seimui, numatant elektros energijos, kuri nebūtų pagaminama atominėje elektrinėje, gamybą vykdyti kogeneracinėse elektrinėse bei skatinti atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą bei biokuro kogeneracinių elektrinių renovavimą ar statybą.
Sąjungos TAIP atstovų teigimu, svarbiu energetikos sektoriaus prioritetu, užtikrinančiu tokį patį priklausomybės nuo importuojamos elektros energijos mažinimo efektą, kaip buvo numatyta VAE atveju, gali užtikrinti kitos priemonės – t.y. kogeneracinių elektrinių, gaminančių elektros energiją, o likutinę šilumą tiekiančių į šilumos tinklus, plėtojimas.
Renovuojant esamas arba pastatant naujas biokuro kogeneracines elektrines Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose, Mažeikiuose, Utenoje, Jonavoje, Plungėje, Tauragėje, Šilutėje ir investuojant į šias elektrines mažiau, nei buvo numatytos Lietuvos energetikos kompanijų investicijos į Visagino atominę elektrinę, būtų įrengta daugiau elektros gamybos pajėgumų. Atsinaujinančiais energijos šaltiniais būtų galima pakeisti daugiau nei 80 proc. brangių importuojamų dujų.
Biokuro kogeneracinėse elektrinėse gaminamos elektros kaina, pritaikius tokį patį finansavimo modelį, koks buvo planuojamas Visagino atominės elektrinės projekto atveju, būtų ne didesnė nei buvo prognozuota Visagino atominėje elektrinėje, o šilumos kaina sumažėtų trečdaliu. Pritraukiant ES paramos lėšas daliniam šių projektų finansavimui, biokuro kogeneracinės elektrinės jau dabar galėtų pardavinėti elektros energiją dabartinės rinkos kainomis. Be to, būtų sukuriama iki 10000 naujų darbo vietų biokuro tiekimo grandinėje ir šių elektrinių aptarnavimo sektoriuje.
Kitas svarbus energetikos sektoriaus prioritetas – efektyvesnis energijos vartojimas. Būtina sukurti įvairesnius ir patrauklesnius paramos renovacijai skatinimo modelius, be prievartos gyventojams skolintis renovacijai reikalingas lėšas iš bankų. Energiją taupančių pastatų atnaujinimo programos įgyvendinimas leistų sutaupyti dideles lėšas pastatų priežiūrai bei šilumos energijai.
