Šiandien Rusijos Dūmoje Audito rūmams bus pavesta paruošti dokumentą, pagal kurį bus įvertinta, kiek Latvija, Lietuva ir Estija yra skolingos Rusijai. Apytiksliai mums gali būti pateikta 60 milijardų dolerių sąskaita. Dokumentas turi būti parengtas iki vasaros, kai Lietuva, Latvija ir Estija pabandys gauti ES palaikymą Rusijai pateikiant kolektyvinį ieškinį dėl okupacijos.
Šio užklausimo esmė yra tokia: Audito Rūmams liepti paskaičiuoti kapitalą investuotą į Pabaltijo respublikas laikotarpiu nuo jų prijungimo prie TSRS iki šios subyrėjimo. Kaip matyti iš projekto, Audito Rūmams bus pasiūlyta “įvykdyti valstybės lėšų išlaidų efektyvumo ir tikslingumo bei TSRS nuosavybės panaudojimo patikrinimą Latvijos, Lietuvos ir Estijos TSR, laikotarpiu nuo 1940-1991 metų ir Rusijos Federacijos nuosavybę šiose respublikose”.
Žinia, mūsų politinis elitas jau senokai kalba apie tai, kad iš Rusijos reikėtų išsireikalauti kompensacijų už okupacijos žalą. 2000 metų vasarą Lietuvos Seime buvo oficialiai priimtas sprendimas pareikšti Rusijai 20 mlrd. dolerių dydžio pretenzijas. 2000 metų gruodžio mėnesį 15 mlrd. dolerių dydžio pretenzijos buvo pareikštos Estijoje. Analogiški procesai šiuo metu vyksta ir Latvijoje.
2003 metų vasarą situacija gali iš esmės pasikeisti – ES palaikomos Pabaltijo respublikos ketina oficialiai pareikšti Rusijai 60 mlrd. dolerių dydžio ieškinį.Galime palyginti: šiuo metu Rusijos skola užsieniui sudaro 128 mlrd. dolerių.
Tokio projekto autorius – mums jau gerai pažįstamas Viktoras Alksnis.
Rusijos naujienų portalui gazeta.ru jis teigė: “Okupacijos metu lėšos yra išvežamos iš šalies, kaip tai darė Hitleris Ukrainoje ir Baltarusijoje. Pabaltijyje per TSRS egzistavimo laikotarpį pragyvenimo lygis pasiekė vidutinį Europos lygį. Lietuva apskritai iš TSRS gavo 30 procentų savo dabartinės teritorijos. Pavyzdžiui, Pabaltijo teritorijoje yra vienas iš didžiausių karinių oro uostų Zokniuose. Jo apytikslė vertė, - deputato Alksnio vertinimu, - penki milijardai dolerių. Šis oro uostas gali priiminėti netgi “Buran” tipo kosminius laivus. TSRS laikotarpiu buvo pastatytas keltas Klaipėdoje. Jo apytikslė vertė du milijardai dolerių. Taip pat galima prisiminti atomines elektrines ir naftos perdirbimo gamyklas”.
Paties Alksnio nuomone, pats faktas, kad Audito Rūmams teikiamas pavedimas dar nereiškia automatiškai pateikiamos sąskaitos. “Kalbama apie Pabaltijo valstybių pinigų sugrąžinimą mums, bet kai vasarą į mus kreipsis su reikalavimu išmokėti kompensacijas už “okupaciją”, mes turėsime žinoti – kas kam ir kiek skolingas”, - paaiškina gazeta.ru korespondentams Viktoras Alksnis.
Tai reiškia, kad dėl abipusių finansinių pretenzijų Rusija mažų mažiausiai stengsis nelikti skolininke, o galbūt, netgi pareikalaus iš Pabaltijo respublikų pinigų, jei jai pasirodys, kad jos Rusijai skolingos daugiau, nei Rusija joms.
Rusija jau ne pirmą kartą naudojo tokią taktiką. Galime prisiminti visai neseną derybų dėl tranzito istoriją. Kuomet Lietuva pradėjo spyriotis Rusijos reikalavimams, tas pats Viktoras Alksnis vasarą pasiūlė Dūmos deputatams paskelbti negaliojančiu Molotovo-Ribentropo paktą, sudarytą tarp Tarybų Sąjungos ir Vokietijos 1939 metais. Pagal šį paktą Lietuvai buvo pripažintas Vilnius ir jo kraštas.
Toks Rusijos Dūmos nutarimas galėjo sukelti Lenkijai ir Lietuvai realių problemų stojant į ES, nes tarp jų automatiškai kiltų teritorinis ginčas. O tai yra neleistina pagal naujų narių priėmimo į ES taisykles. Bet pastarasis Alksnio projektas buvo sustabdytas, nes prezidento administraciją iš esmės patenkino derybų su ES dėl Kaliningrado srities rezultatas.
Taigi tokia Alksnio iniciatyva reiškia, jog Rusija apdairiai ruošiasi galimiems Lietuvos, Latvijos ir Estijos reikalavimams. Pagrindinis klausimas – ar tam pasiruoš mūsų diplomatai.
