JAV prezidento Baracko Obamos viltys matyti pasaulį, kuriame nėra vietos branduoliniams ginklams, taip ir gali likti tik svajone.
Ar įmanoma visiems susitarti
Viešėdamas Čekijos sostinėje Prahoje Baltųjų rūmų šeimininkas kalbėjo, kad „mes galime tai padaryti“. Tuo tarpu BBC korespondentas Paulas Reynoldsas teigia, kad B. Obamos kelyje glūdi daugybė kliūčių, o pats prezidentas jau prakalbo apie dvi aplinkybes, kurios gali lemti tai, jog branduolinio arsenalo atsisakyti nepavyks.
B. Obama pabrėžė, kad jo kalbos nebūtinai reiškia, kad branduolinių ginklų neliks jam dar esant gyvam. JAV prezidentui šiuo metu yra 47 metai, o turint omenyje, kad vidutinė gyvenimo trukmė JAV siekia 78 metus, tai reiškia, jog pasaulio, kuriame nėra vietos branduoliniams ginklams, mes galime nematyti dar mažiausiai 30 metų. Niekas nežino, kas gali nutikti per tą laiką.
B. Obama taip pat pareiškė, kad tol, kol pasaulyje egzistuoja branduoliniai ginklai, JAV išlaikys ir savo branduolinį arsenalą. Priešingu atveju branduolinės ginkluotės neatsisakiusi valstybė įgytų galimybę dominuoti pasaulyje. Tačiau, jei JAV nesiryš atsisakyti savo branduolinių ginklų, to veikiausiai nedarys ir Rusija bei Kinija. Galiausiai prancūzai nenorės likti priklausomi nuo JAV ir taip pat sieks išlaikyti šį strateginį ginklą. Savo ruožtu britai netrykšta noru, kad Prancūzija liktų vienintele branduolinį ginklą turinčia Europos valstybe, todėl taip pat vargiai susitaikys su branduolinio arsenalo netekimu.
Skeptikų abejonės
P. Reynoldsas pabrėžia, jog dalis skeptikų gali teigti, kad prezidentas B. Obama tik stengiasi išvengti JAV tenkančios kritikos prieš kitąmet vyksiančią jau 25 kasmetinę konferenciją dėl Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties.Vis gausėja raginimų, kad branduolinės valstybės vykdytų šeštame sutarties straipsnyje numatytus įsipareigojimus. Už branduolinį nusiginklavimą pasisakantys aktyvistai teigia, kad šis straipsnis įpareigoja valstybes siekti branduolinio nusiginklavimo.
Savo ruožtu valstybės teigia, kad jos yra įpareigotos tik siekti prasmingų derybų dėl nusiginklavimo, o pats procesas gali įvykti tik pasiekus naują, visą pasaulį apimantį bendrą susitarimą.
Šeštasis sutarties straipsnis skamba taip: „Kiekviena sutarties šalis įsipareigoja gera valia siekti derybų dėl efektyvių priemonių, siekiančių, kad kuo greičiau būtų nutrauktos branduolinio ginklavimosi lenktynės, ir įsipareigoja dėl bendro ir visiško nusiginklavimo esant griežtai ir efektyviai tarptautinei kontrolei“.
Spaudimas kitoms valstybėms
P. Reynoldsas atkreipia dėmesį į tai, kad dar prieš atvykdamas į Europą, JAV prezidentas sustabdė finansavimą Amerikos branduolinių ginklų vystymui, kuriuo buvo siekiama pakeisti dabar turimas branduolines galvutes. Mokslininkai nerimauja, kad šios galvutės jau yra ganėtinai senos, todėl kyla pavojus dėl jų patikimumo.
B. Obama po Londone vykusios susitikimo su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu taip pat pareiškė, kad JAV ir Rusija iki šių metų pabaigos sieks sudaryti sutartį dėl kovinių galvučių skaičiaus sumažinimo.
JAV prezidentas nori, kad būtų imamasi griežtesnių veiksmų prieš valstybes, kurios nepaiso Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties arba iš jos netgi traukiasi (čia suklusti turi Iranas).
Dabartinė JAV politika sukels spaudimą tiek Vašingtono partneriams, tiek konkurentams. Jie bus priversti arba prisijungti prie JAV iniciatyvos, arba sugalvoti pateisinimą, kodėl nenorima mažinti branduolinės ginkluotės.
Kritika laukia ir namuose
BBC korespondentas teigia, kad B. Obama susilauks kritikos ir namuose, nes dalis analitikų pritaria buvusio prezidento George'o W. Busho politikai, kurios pamatas yra prielaida, kad tik jėga galima užtikrinti JAV ir jų sąjungininkų saugumą.
„Mąstoma taip tarsi Amerikos pavyzdys kažkaip sugebėtų priversti Rusiją, o taip pat Šiaurės Korėją, Pakistaną ir veikiausiai Iraną atsisakyti branduolinių ginklų“ - praėjusią savaitę rašė „The Wall Street Journal“. Tačiau šio leidinio analitikai priduria, kad tiek kiekybinis, tiek kokybinis JAV branduolinio arsenalo sumažinimas būtų tik paskata minėtosioms valstybėms skatinti savo branduolines programas, kadangi tai leistų joms siekti strateginės lygybės su paskutiniąja likusia supergalia.
