REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Daugelis lietuvių netiki, kad gali ką nors pakeisti savo valstybėje, yra nusivylę politika, neturi politinių pažiūrų, šnairuoja į partijas, kratosi nevyriausybinių organizacijų ir kaskart vis vangiau balsuoja rinkimuose.

REKLAMA
REKLAMA

Savaitraščio „Veidas“ apžvalgininkas Aras Lukšas pastebi, kad ir taip menkas mūsų šalies piliečių politinis aktyvumas ir toliau mažėja  – tai liudija naujausių sociologinių tyrimų rezultatai. Nors politinis žmonių aktyvumas gali pasireikšti įvairiai, tarkime, balsavimu per rinkimus, dalyvavimu politinių partijų veikloje, priklausymu nevyriausybinėms organizacijoms, darančioms įtaką politikai, savo pretenzijų reiškimu per demonstracijas, politinius streikus ar pilietinio nepaklusnumo akcijas, dauguma Lietuvos gyventojų tenkinasi vien balsavimu rinkimuose. Nors net ir taip nebegalima teigti, nes į rinkimus ateina tik pusė balsavimo teisę turinčių lietuvių.

REKLAMA

Senos demokratijos šalyse įprasta, kad rinkimuose savo valią pareiškia maždaug 80 proc. balso teisę turinčių piliečių. Lietuvoje to nebuvo niekada. Nebent sovietmečiu, kai oficialioji statistika skelbdavo, kad į niekam nereikalingus „rinkimus“ atvykdavo kokie 98 proc. rinkėjų. Vis dėlto pirmuose tikruose ir laisvuose rinkimuose dalyvavome labai aktyviai: 1990 m. per rinkimus į tuometę Aukščiausiąją Tarybą balsavo beveik 72 proc. rinkėjų, o po dvejų metų, renkant jau nepriklausomos Lietuvos Seimą, savo valią pareiškė net 75 proc. piliečių.

REKLAMA
REKLAMA

Tačiau entuziazmo pakako tik trejiems metams. Nuo 1993 m. dalyvaujančiųjų rinkimuose ėmė nuosekliai mažėti, o 2004-aisiais balsavusiųjų jau buvo mažiau nei nutarusių nebesivarginti. Pastaruosiuose Seimo rinkimuose 2004 m. dalyvavo vos 46 proc. rinkėjų. Tai rodo, kad per dvylika metų maždaug 700 tūkstančių piliečių tiesiog nusispjovė į politiką ir politikus. Kodėl taip įvyko?

„Šuns ir mūsų balsas į dangų neina“, - matyt, nemaža dalis lietuvių vis dar vadovaujasi šia sena patarle. Tai liudija ir „Baltijos tyrimų“ surengta vieno tipiško nedidelio miestelio gyventojų apklausa. Beveik trys ketvirtadaliai apklaustųjų teigė nieko negalį pakeisti savo gyvenamojoje vietovėje, ką jau kalbėti apie padėtį visoje šalyje, kurios pakeisti tvirtino esą nepajėgūs net devyni iš dešimties apklausos dalyvių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taigi pagal rinkėjų aktyvumą per pastaruosius parlamento rinkimus atrodome kone prasčiausiai pokomunistinėje Europos dalyje - vangiau už mus balsuoja tik lenkai: 2006 m. duomenimis, tik du penktadaliai šios šalies piliečių atėjo prie balsadėžių. Tuo tarpu latvių aktyvumas išlieka toks pat kaip entuziastingaisiais Atgimimo metais ir viršija 70 proc.

Ekspertų nuomone, rinkėjų aktyvumo mažėjimo nereikėtų vertinti vienareikšmiškai, nes šiame procese galima įžvelgti ir neigiamų, ir teigiamų tendencijų. Kaip „Veidui“ sakė „Baltijos tyrimų“ vadovė Rasa Ališauskienė, politinis aktyvumas visuomet mažėja gerėjant žmonių gyvenimui. „Tokiu atveju žmonės visada mažiau domisi politika“, - tvirtino pašnekovė, pridurdama, kad labai didelis visuomenės politizavimas atsiranda tuomet, kai yra daug žmonių, nepatenkintų savo gyvenimu šalyje.

REKLAMA

Balsuoja kojomis

Nėra jokių abejonių, kad didžiulę įtaką rinkėjų aktyvumo mažėjimui turėjo ir balsavimas kojomis. Šiandien niekas negali tiksliai pasakyti, kiek mūsų tautiečių per pastaruosius keliolika metų išvyko laimės ieškoti svetur, tačiau dažniausiai minimas skaičius - 400 tūkstančių. Tuo tarpu balsuojančiųjų Lietuvos diplomatinėse atstovybėse kaskart padaugėja vos keliais tūkstančiais.

Vadinasi, absoliuti dauguma emigrantų tiesiog nebemato reikalo dalyvauti Lietuvos politiniame gyvenime. „Kodėl man turi rūpėti Lietuva, jei aš Lietuvai visiškai nerūpiu. Jei ji atima pilietybę iš mano vaikų?“ – klausia „Veido“ kalbintas 34-erių metų medikas Gintas Ročka, jau penkerius metus gyvenantis Airijoje.

REKLAMA

R.Ališauskienė sutinka, kad masinė emigracija turėjo didelės įtakos, tačiau šį reiškinį aiškina šiek tiek kitaip. “Išvažiavo tie, kurie buvo laibiausiai nepatenkinti, kitaip sakant, tie, kurie aktyviau balsavo. Iš likusiųjų Lietuvoje daugiau balsuoja vyresnio amžiaus žmonės, jaučiantys pareigą, nes taip buvo įpratinti. Jaunesni ir labiau pasiturintys žmonės, kurie buvo daugiau ar mažiau patenkinti savo gyvenimu, balsuoti ir taip neidavo”, – tvirtina ekspertė.

Tuo tarpu dauguma sociologų apklaustų žmonių kaip pagrindinę savo nedalyvavimo rinkimuose priežastį nurodo nusivylimą politika. “Man nesvarbu, kuris banditas - tas ar anas - ateis į valdžią”, - tai įprasta apklausos rengėjų girdima frazė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nors politinės partijos ir toliau dygsta kaip grybai po lietaus, beveik du trečdaliai lietuvių tvirtina nesą ištikimi nė vienai iš jų, o maždaug trečdalis apskritai neturi politinių pažiūrų: jie tvirtina nežinantys, kuriai tradicinės kairės ir dešinės skalės vietai save priskirti. Dar maždaug penktadalis teigia esą ties šio spektro viduriu.

Atvykti į rinkimų apylinkę ir atiduoti savo balsą už kurią nors partiją didesnei daliai lietuvių atrodo bergždžias darbas, ką jau kalbėti apie pačių piliečių dalyvavimą partijų veikloje. Nors partijų Lietuvoje nenormaliai daug - net 38, jų veikloje dalyvauja vos 2,9 proc. šalies gyventojų. Daug tai ar mažai? Pasak R.Ališauskienės, Vidurio ir Rytų Europos kontekste tai maždaug normalu, mat šiame regione partijoms priklauso ne daugiau nei 5 proc. gyventojų. Vakarų Europoje politinių, kaip ir nevyriausybinių, organizacijų narių yra gerokai daugiau.

REKLAMA

Lietuvoje nevyriausybinių organizacijų taip pat nuolat daugėja, tačiau pagal narystę užimame paskutinę vietą Europoje. Mūsų šalyje tokioms organizacijoms priklauso vidutiniškai kas ketvirtas gyventojas, o, tarkime, Skandinavijoje vaizdas priešingas - čia kiekvienas žmogus priklauso vidutiniškai bent trims visuomeninėms organizacijoms ar judėjimams.



Tarp apatijos ir protesto

Kodėl lietuviai nenori veikti taip, kaip įpratę daugelis europiečių? Dauguma apklausų dalyvių nurodo, kad jiems tai paprasčiausiai neįdomu. Tokį abejingumą sociologai sieja visų pirma su sovietmečio paveldu: „Visuomeninė veikla man nėra svarbi. Kažkada buvau komunistų partijos narė. Kažkaip man tos partijos užteko visam gyvenimui...“

REKLAMA

Taigi aktyviai veikti mūsų tautiečiai nenusiteikę. Tačiau ir aktyviai protestuoti prieš tai, kas nepatinka, jie taip pat nelabai nori. Pavyzdžiui, legalioje demonstracijoje yra dalyvavę šiek tiek mažiau nei 7 proc. Lietuvos gyventojų, nors beveik 44 proc. teigė galintys tai padaryti. Svarbu tai, kad kone 30 proc. respondentų tikina, jog demonstracijoje nedalyvautų niekada. Dauguma taip atsakiusiųjų tiesiog netiki, kad protesto akcijomis galima ką nors pakeisti. Liūdniausia, kad dauguma mūsų tautiečių nė piršto nepajudintų net ir tuomet, jei valdžia uždraustų opozicines partijas ir panaikintų laisvą spaudą, kol tokių protesto akcijų neorganizuotų kažkas kitas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Taigi bene populiariausia Lietuvoje politinio aktyvumo forma kol kas tebėra balsavimas rinkimuose, tačiau tolesnes rinkėjų aktyvumo tendencijas prognozuoti sunku. Naujausios visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „Vilmorus“ apklausos duomenimis, nebalsuosią ar nežiną už ką balsuoti teigė 28,6 proc. respondentų.

Pasak R.Ališauskienės, ketinančiųjų dalyvauti rinkimuose iki šiol buvo labai mažai: „Tačiau dabar, gresiant ekonominei krizei, padėtis gali smarkiai pasikeisti. Nusivylimas gali patraukti žmones prie balsadėžių - į protesto balsavimą“.

Aras Lukšas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų