Prabilus apie dešimtkart riebesnį partijų finansavimą, daugybė politikų jau šiandien mėgina iš naujo įvertinti savo galimybes politinėje kovoje. Klaipėdoje gyvuoja apie dvylika iš Lietuvoje esančių 36 partijų. Greta populiariausiųjų, mieste veši ir tankus politinis atžalynas.
Demokratijos ūglių mieste vis daugiau. Todėl ateityje uostamiesčio partijoms reikės ir daugiau pinigų, kurių dabar jų nariai gauna rinkdami nario mokesčius, aukas ir kitokiais, tik jiems patiems žinomais, keliais.
Yra ir negirdėtų
Šviežiausia, vos prieš keletą savaičių Klaipėdoje įkurta, - partijos „Lietuvos kelias“ grupė. Pasak naujojo šios partijos nario Antano Skyriaus, kol kas ji vienija apie 15 narių. Dėl būstinės reikalų didelių rūpesčių gal nebus. Kol kas susitikimai vyksta vienoje A.Skyriaus užeigos patalpoje. Jo nuomone, valdžios ketinimas labiau „mylėti“ partijas bus naudingas demokratijai. A.Skyrius mano, kad vis tiek skiriant finansavimą daug kas priklausys nuo Vilniaus.
Pasak neseniai į Lietuvos socialistų partiją įstojusio ir tapusio jos vicepirmininku bei Klaipėdos skyriaus pirmininku Giedriaus Petružio, didinti partijų finansavimą - normali valdžios nuostata. Iki šiol buvusi - nenormali, esą finansavimas buvęs per menkas. „Partijos funkcionieriai turėjo graibytis lėšų, vėliau neaišku kam ir dėl ko už jas „atidirbinėti“, - sakė G.Petružis. Dabar Klaipėdos skyriuje yra 60 žmonių. Nario mokestis mokamas „pagal galimybes“, paprastai tai yra 1 procentas nuo nario pajamų per mėnesį.
Būstinę Sinagogų gatvėje partija nuomojasi ne iš savivaldybės.
Renka ir aukas
Krikščionių konservatorių socialinės sąjungos atstovas spaudai Albinas Pilipauskas “Klaipėdai” sakė, kad partiją finansuoja ne tik rėmėjai, bet svarbios yra ir partijos narių aukos. “Kas kiek gali, tiek aukoja”, - sakė A.Pilipauskas. Jis pats europarlamento rinkimams paaukojo 2 tūkst. litų. Sakė, kad yra prasmė aukoti tam sąrašui, kuriame ir pats esi. Jis nemano, kad šie pinigai - jo praradimas. Žmogus įsitikinęs, kad tai gal net prasmingiau nei nupirkti žmonai brangių kvepalų.
Pasak šios sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininko Geniaus Vyganto, Klaipėdoje aktyvių kolegų partijos narių yra daugiau nei 30. Aukoja kas kiek gali - jis ir pats yra paaukojęs ir dešimt, ir 12 litų. Kai sunku, kreipiasi ir į uosto vadovus. Prieš du mėnesius sąjunga prarado oficialią būstinę, nes pastatą Skalbėjų gatvėje nupirko. Todėl dabar skyrius glaudžiasi vieno advokato kontoroje. “Ten mums leidžia kartais paskambinti”, - sakė pašnekovas.
Rėmėjai nelepina
Pasak Liberalų demokratų partijos koordinatoriaus Klaipėdos apskričiai Valerijono Bernoto, Klaipėdoje yra apie 250 šios partijos narių. Nario mokestis - 12 litų per metus. V.Bernotas sakė, kad partija išsilaiko minimaliomis lėšomis, rėmėjai nelepina. Tiesa, įvairiems reikalams aukoja patys partijos nariai. Jis ir pats neseniai paaukojęs 100 litų.
V.Bernotas paaiškino, kad mokesčiai už nuomojamos būstinės Tiltų gatvėje išlaikymą „nesikandžioja“, tačiau norėtųsi pakeisti langus, duris. „Tai būtų tūkstantinės sumos, neišgalime“, - sakė V.Bernotas. Norėtųsi keisti ir iškabą, kuri po niekdarių pokštų prarado „prekinę išvaizdą“. Anot V.Bernoto, viena profsąjungas vienijanti organizacija, dalyvaujanti ir R.Pakso koalicijoje “Už tvarką ir teisingumą”, padės tą „išvaizdos“ netekusią iškabą pakeisti.
Rolandui nesiseka
Gavusios biudžeto lėšų, partijos turėtų kur jas dėti. Liberaldemokratų partijai lėšų reikia ne tik pakeisti iškabą. Kilnusis erelis Rolandas iš Lietuvos zoologijos sodo Kaune negali gyventi viename voljere kartu su jūriniu ereliu ir kitais plėšriaisiais savo gentainiais. R.Pakso liberaldemokratai dar neįvykdė savo pažadų pagerinti erelio Rolando gyvenimo sąlygas. Pasak sodo darbuotojos Rasos Mikuličienės, dabar erelis Rolandas paleistas per du narvus - jam reikia erdvės, bet moderniame voljere ir kartu su kitais skirtingų rūšių plėšriaisiais paukščiais jis negali būti, reikia įrengti pertvarą. „Rūšys tarpusavy pešasi. Ypač kai poruojasi - pavyzdžiui jūriniai poruodamiesi gali atakuoti net žmones, sodo darbininkai yra nukentėję“, - aiškino darbuotoja. Ji pridūrė, kad jūrinio erelio snapas didesnis. Ir dar - neseniai krito erelio Rolando patelė. Jis dabar vienišas. Tačiau lesa noriai.
Sodo direktoriaus pavaduotojos Virginijos Raudeliūnienės žiniomis, liberaldemokratai neišsižada savo ketinimų, tik vis prašo laiko, kad galėtų surinkti pinigus. “Reikėtų gal 10, gal 12 tūkst. litų”, - “Klaipėdai” sakė pavaduotoja. V.Bernotas sakė, kad nieko nežino apie artimiausius kolegų ketinimus padėti ereliui. Bet girdėjo, kad erelis vargsta ir žino pažadus jam padėti. “Kiek žinau Rolandą Paksą - jei jau žadėjo, vadinasi, - padarys”, - “Klaipėdai” tvirtino V.Bernotas.
Tikisi iš interneto
Nacionalinės centro partijos (NCP) Klaipėdos skyriaus pirmininkas Alvidas Šimkus mano, kad „Klaipėdos“ dienraščio interneto tinklapyje aktyvuota reklaminė nuoroda apie partijos veiklą labai reikalinga. „Tokioms kaip Uspaskicho partija gal ir nėra reikalo internete reklamuotis, vis tiek visi apie juos žino“, - sakė A.Šimkus. Jis įsitikinęs, kad internetinė reklama sudomins jaunimą. „Labai sudėtinga situacija dėl lėšų”, - pripažino A.Šimkus.
Pavasarį savivaldybė NCP Klaipėdos skyriui pagal panaudos sutartį išnuomojo patalpas Sukilėlių gatvėje. A.Šimkus teigė, kad partija laikosi iš aukų, nario mokesčio. Pensininkams jis - vienas litas per mėnesį, kitiems - 5 litai. Sakė, kad kolegoms neretai tenka priminti, jog reikia sumokėti nario mokestį. Jis taip pat minėjo aukojęs partijai. Kiek - neprisimena. „Tai komercinė paslaptis“, - vėliau patikslino. Apie artimųjų požiūrį į tokias aukas A.Šimkus negalėjo atsakyti optimistiškai. „Žmona sako, kad be reikalo. O aš tuo reikalu tikiu“, - sakė politikas.
Už komunalinius patarnavimus būstinei vasarą reikia mokėti apie 70 litų. Tačiau tas patalpas dabar reikia remontuoti - išpuvę grindys, yra kitų rūpesčių. Esą remontas jau būtų seniai baigtas, bet stinga lėšų. Guodžia nebent tai, kad darbus atlieka darbininkas, anot A.Šimkaus, prijaučiantis partijai - taigi gal bus kiek pigiau.
Daugumai partijų savivaldybė yra išnuomojusi būstines pagal panaudos sutartį, kai reikia mokėti tik už komunalinius patarnavimus. Savivaldybės Turto ir privatizavimo skyriaus duomenimis erdviausią būstinę turi Naujoji sąjunga (100,63 kv.m), ankščiausią būstinę - nacionaldemokratai (22,18 kv.m). Dėl užmojų: liberalcentristai, turėdami nuosavas patalpas Manto g. 12, dar iš savivaldybės nuomojasi patalpas Vilties g. 6. Nuosavą būstinę turi dar ir Klaipėdos socialdemokratai. Iš viso 12 partijų skyriai nuomojasi Klaipėdoje bendro 701,27 kv. m ploto patalpas.
Visų partijų nežino
Politologo Raimundo Lopatos nuomone, nieko bloga, kad Lietuvoje iš 36 Teisingumo ministerijoje užregistruotų partijų aktyvių - mažiau nei trečdalis. “Gausumas nesudaro problemos”, - sakė R.Lopata. Jis samprotavo, jog gyvendami demokratinėje valstybėje, mes negalime nuspręsti, kiek partijų pakanka, o kiek - per mažai. Politologo įsitikinimu, partijų skaičių reguliuoja pats gyvenimas. Pasiteiravus, kaip jis vertintų, pavyzdžiui, Lietuvoje registruotos Humanistų partijos veiklą, politologas sakė, kad tikrai negali žinoti ir nežino visų partijų. Tik pridūrė, kad bet kuri partija, nesiekianti politinės valdžios, yra pasmerkta žūti.
R.Lopatos nuomone, šalies valdžios atstovų siekį partijų finansavimui jau kitąmet skirti beveik 0,1 proc. valstybės biudžeto reikėtų vertinti palankiai. Esą tai tokie žingsniai, kurie galiausiai padėtų skaidrumo keliu, gal net išnyktų situacijos, kai partijose nežinia iš kur atsiranda ir nežinia kur dingsta milijonai.
Jis mano, kad skiriant lėšas vadovaujantis tam tikrais kriterijais, rinkėjas galėtų apsispręsti dėl vienos ar kitos partijos palaikymo. Tačiau nesiryžo prognozuoti, kaip ateityje formuosis Lietuvos politinė sistema, kuris dabar, jo žodžiais yra “perėjimo” būsenoje ir nestabili. “Į kurią pusę stabilizuosis - ar turėsime dvipartinę ar tripartinę sistemas, ar kitokias konfigūracijas - neįmanoma pasakyti”, - sakė R.Lopata.
Partijas registruoja Teisingumo ministerija. Jos atstovas, nenorėjęs prisistatyti todėl, kad esą išreiškia asmeninę, o ne oficialią nuomonę, “Klaipėdai” sakė, kad pagal registruotų ir realiai veikiančių partijų santykį Lietuva yra lyg koks “durnių“ kraštas.
“Greitai gal turėsime ir Kalabybiškių ar “semečkų” gliaudymo partiją”, - samprotavo pašnekovas. Jo teigimu, kai spiečiamasi apie lyderį, o ne apie idėją, kyla grėsmė nuvalkioti ir pačią idėją
“Klaipėda” (http://www.klaipeda.daily.lt)
