• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Mitingą prieš aukštojo mokslo reformą surengę studentai ragino neskirstyti jų į mokančiuosius didelę studijų kainą ir atleistuosius nuo šios prievolės.

REKLAMA
REKLAMA

„Mano tikslas dabar - išvažiuoti į Švediją, ten iškraustyti tėvelius ir gražiai bei laimingai gyventi“, - tai žodžiai iš šią savaitę nugirsto pokalbio. Juos ištarusi mergina prieš tai su bičiule kalbėjo apie aktyvią savo veiklą Lietuvoje.

REKLAMA

Vietoj nesėdinčių, bet trokštančių emigruoti jaunuolių gali pagausėti po numatomos aukštojo mokslo reformos. Taip mano studentai, vakar surengę mitingą prie Seimo.

Anot „Lietuvos žinių“, jie apiplėšimu vadino numatomas, anot jų, „drakoniškas“ įmokas už studijas, galinčias siekti iki keliasdešimties tūkstančių litų. Vienas mitingo organizatorių Richardas Dilius, Vilniaus universiteto sociologijos trečiakursis, teigė, kad abu aukštojo mokslo reformos įstatymų projektai studentų iniciatyvinei grupei nepriimtini.

REKLAMA
REKLAMA

„Praktiškai tai yra ne reforma, o valdžios raginimas universitetams: „Melžkite studentus ir taip spręskite savo problemas“, - sakė R.Dilius.

Pagal vieną modelį, mokestį mokėtų visi tie studentai, kurių semestro rezultatų vidurkis būtų mažesnis už universiteto nustatytąjį. Anot mitinguotojo, taip universitetams atrišamos rankos nustatyti, kad ir 9,9 balo ribą - tada pinigus į jų kasą dėtų visi. Kitame projekte numatoma, kad būtų nustatyta dalis (25 proc.) nuo įmokos atleistų geriausių studentų, likusieji turėtų mokėti visą studijų kainą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Turi būti arba visiems nemokamas mokslas, arba padalyta mokesčių našta. Kodėl negalime vienas kitam pagelbėti? Kodėl universitete turime pjautis dėl nemokamos vietos ir esame pratinami kovoti dėl pinigų?“ - klausė R.Dilius.

Tačiau Seimo narys Gintaras Steponavičius, mitinge pavadintas apmokestintoju, pažymėjo, kad aukštasis mokslas nėra socialinė paslauga. „Tai gabiausiųjų ugdymo kalvė, kai sudaromos sąlygos mokytis ir kitiems. Tiesiog valstybė neturi remti studijuojančiųjų tik dėl diplomo. Taip pat nemanau, kad nauji įstatymai apmokestintų kur kas daugiau studentų, nei yra dabar“, - LŽ sakė G.Steponavičius.

REKLAMA

Būtent po šio parlamentaro inicijuoto kreipimosi į Konstitucinį Teismą (KT) ir ėmė aiškėti naujosios reformos gairės. KT išaiškinimas reiškia, kad studijų įmokos turi gerokai didėti, o nemokamai studijuojančių žmonių - mažėti.

„KT viršijo savo įgaliojimus: įsikišo į vykdomosios valdžios sritį, nurodė, kaip reikia daryti reformą, o jo sprendimas dabar yra neskundžiamas ir galutinis“, - piktinosi filosofijos magistrantas Nerijus Stasiulis.

REKLAMA

Jam pritarė mitinge pasirodžiusi Seimo Švietimo, kultūros ir mokslo komiteto narė Marija Aušrinė Pavilionienė, kovą priimtą KT išaiškinimą vertinanti kaip netikusį. „Nors jo esą negalima kritikuoti, manau, kad tokį sprendimą reikėtų atšaukti. Reikia tokio, kuris saugotų mūsų jaunus žmones, o ne gintų juos iš šalies“, - pabrėžė parlamentarė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Tačiau įsitikinusi, kad reformos tolesnė eiga priklausys tik nuo kitos kadencijos Seimo. „Jeigu rudenį į Seimą ateis daugiau mąstančių ir energingų žmonių, kurie įsiklauso į jaunimą, galbūt jie kreipsis į KT, kad jis peržiūrėtų šitą savo sprendimą“, - vylėsi M.A.Pavilionienė. Mitingą organizavusi neformali studentų organizacija „Jaunimo iniciatyva“ svarsto net apie KT apkaltą.

Marijus Širvinskas

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų