Ketvirtadienį teismą pasiekė byla, kurioje prieštaringai vertinamas buvęs kandidatas į Lietuvos prezidentus Australijos lietuvis 53 metų Juozas Petraitis yra kaltinamas dėl to, kad neturėdamas leidimo bei nepateikęs muitinės kontrolei jis per Lietuvosvalstybinę sieną gabeno didelės vertės antikvarinį daiktą, kuris kadaise priklausė 1998-ųjų birželio 30-ąją nužudytam kunigui, kolekcininkui bei visuomenės veikėjui Ričardui Mikutavičiui.
Sandėris su kunigo seserimi
Atlikusi kiteisminį tyrimą nustatyta, kad siekdamas neteisėtai išgabenti iš Lietuvos, 2001-aisiais iš nužudyto kunigo R. Mikutavičiaus sesers nusipirko XVI a. medinę antikvarinę skulptūrą „Prisikėlęs Kristus“. Ją laikė savo bute Vilniuje. Nors žinojo, kad šiai skulptūrai išgabenti iš Lietuvos būtinas Kultūros paveldo departamento leidimas, tačiau nesistengė jo gauti.
J. Petraitis kaltinamas 2001 m. birželio 22 d. tyčia per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės postą, neturint minėto departamento leidimo ir nepateikiant muitinės kontrolei, į Kopenhagą (Danija) neteisėtai išgabenęs skulptūrą „PrisikėlęsKristus“, kurios vertė – 250 tūkst. litų.
Vėliau ši skulptūra atsidūrė Gioteborge (Švedija) ir atiteko J. Petraičio išanksto surastam pirkėjui, tos šalies piliečiui, stambiam prekiautojui persiškais kilimais. Po kurio laiko „PrisikėlęsKristus“ vėl grįžo į Daniją. Skulptūra, nurodžius legalų įsigijimo pagrindą, buvo pateikta vieniems didžiausių šioješalyje veikiančių aukciono namų „Bruun Rasmussen“. Kone 500 metų senumo 83 cm aukščio medinę skulptūrą, anksčiau priklausiusią prieš 13 metų nužudytam kunigui R. Mikutavičiui, aukcione legaliai įsigijo Austrijos pilietis.
Klupdo Danijos piliečio pretenzijos
J. Petraitis taip pat kaltinamas pagaminęs netikrą didelės vertės vertybinį popierių – paprastąjį vekselį 1,8 mln. litųsumai – bei jį realizavęs. Dar 2008-ųjų gegužę žiniasklaidoje skelbta, kad Lietuvos teisėsaugą pasiekė Danijos piliečio Anderso Bjerggaardo skundai. Juose teigiama, kad J. Petraitis jį apgavo ir apgaule privertė parduoti butą, esantį prestižinėje Vilniaus vietoje – šalia Katedros aikštės.
Teigiama, kad tuometinė jo vertė siekė net 8,5 milijono litų. Šis anksčiau danui priklausęs butas 2007-ųjų vasarą buvo parduotas J. Petraičio žmonai, bet pinigai esą nebuvo sumokėti.
Danijos pilietis nusikaltimu įtarė ir šį sandorį tvirtinusią notarę. Esą ji tik lietuvių kalba parašytoje sutartyje įrašė, kad buto pardavėjas pinigus gavo, nors iš tiesų už tai nebuvo sumokėta nė lito.
Dano teigimu, visi žadėti pinigai turėjo būti sumokėti praėjus savaitei. Netrukus A. Bjerggaardas su ieškiniu kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, kuriame prašė sandorį pripažinti negaliojančiu.
Netrukus teismo sprendimu J. Petraičio žmonai priklausęs butas buvo areštuotas.
Grasino pistoletu?
Prieš keletą metų prokuratūrą pasiekusiame Danijos piliečio pareiškime teigiama, kad kadaise J. Petraitis netgi grasindamas ginklu, privertė jį pasirašyti tuščiuose popieriaus lapuose.
Vėliau esą buvo surašytas skolos vekselis dėl 1,8mln. Lt skolos vilniečiui verslininkui.
Tąsyk A. Bjerggaardas nurodė, kad dėl šios aferos jis savo gimtinėje kreipėsi į policiją, tačiau Lietuvos teisėsaugininkams baiminosi apie tai pranešti.
Neva J. Petraitis galimai prigąsdino daną, jog yra neoficialus šalies prezidentas, turintis didžiulę įtaką.
Danas pareiškė, kad jis su J. Petraičiu bendravo apie dešimtmetį ir netgi buvo verslo partneriai – kartu pardavinėjo rusiškas ikonas.
Daktarus sužavėjo menas
Nužudyto ir apiplėšto kunigo R. Mikutavičiaus meno relikvijos viliojo ne vieną skandalingai pagarsėjusį veikėją.
Iki šiol Lukiškių kalėjime bausmę atlieka ir už kunigo nužudymo bei apiplėšimo organizavimą iki gyvos galvos nuteistas Vladimiras Stupakovas – Beleckas dar sovietiniais laikais garsėjo kaip brangių meno kūrinių perpardavinėtojas ir ekspertas. Kalbama, kad jis nuolat visoje Lietuvoje konsultuodavo įvairiu menu besidominčius kriminalinio pasaulio veikėjus.
Per vieną apklausų V. Stupakovas – Beleckas prokurorams prisipažino, kad idėja apiplėšti kunigą subrendo dėl to, kad jis buvęs apakintas R. Mikutavičiaus erdvaus buto, buvusio Kauno centre, sienas puošusių unikalių paveikslų spindesio.
Verta prisiminti, jog 2001-ųjų liepos pabaigoje plačiai nuskambėjo tarptautinė teisėsaugos operacija, per kurią buvo sulaikyti nužudyto kunigo R. Mikutavičiaus paveikslus bandę realizuoti Kauno Daktarų grupuotės nariai Vidmantas Gudzinskas, pravarde Guzas ir Virginijus Silvestravičius, pravardeVirgelis.
Abu jiegegužės 16 dieną Klaipėdos apygardos teisme prasidėsiančiame Daktarų teismo procese liudys prieš buvusius draugus.
Guzas ir Virgelis pirkėjais apsimetusiems britų slaptųjų tarnybų agentams už 200 tūkstančių JAV dolerių bandė parduoti vieną vertingiausių iš dvasininko namų pagrobtų paveikslų „Priemiesčio peizažas“.
Šis meno šedevras tą pačią dieną buvo aptiktas R. Mikutavičiaus nužudymo ir apiplėšimo užsakovo V. Stupakovo-Belecko buvusios žmonos Onos Daujotienės namuose.
Pirmus tinklus ant brangių ir retų paveikslų užmetė Gogos pravarde pagarsėjęs Egidijus Abarius. Bet išvakarėse iki šiol savo kaltę kategoriškai neigiantis Slabadinių žvalgybos vadovu pramintas vyras kažkur užgėrė, todėl būdamas „netinkamos formos“ kitą dieną negalėjęs pasirodyti, Daktarų manymu, potencialiems paveikslų pirkėjams.
Nenorėjęs prarasti progos pasipelnyti Goga į svarbų susitikimą pasiuntė Guzą.
Sužinojęs, kad bičiuliai buvo sulaikyti, E. Abarius pasislėpė nuo teisėsaugininkų sprukdamas iš Lietuvos.Tuo metu Kauno policija Gogą pripažino antru po nesugaunamojo Romo Zamolskio ieškomiausių asmenų sąraše.
Nors tą kartą visi įtariamieji dėl R. Mikutavičiaus meno vertybių realizavimo buvo sulaikyti su įkalčiais, vėliau teismas juos nuteisė tik simbolinėmis bausmėmis.
Pagrindinis tikslas - pralobti
2005-ųjų gruodžio 29 dienąKauno apygardos teismas šioje byloje E. Abarių ir V. Silvestravičių įvardijo tik kaip realizuotuojus. Vertybių pirkėjais apsimetusiems Lietuvos ir Vokietijos teisėsaugininkams vogtus kunigo paveikslus bandęs iškišti Goga atsipirko tik 5 tūkst.litų dydžio bauda.
Nepavyko aptikti ir likusios kolekcijos, nors manoma, kad Daktarai turėjo žinių apie vietą, kurioje ji galėjo būti paslėpta.
Po šios tarptautinės operacijos pasigirdo nuomonių, kad senieji Daktarų šulai nuo pradžių buvo susiję su R. Mikutavičiaus apiplėšimu ir nužudymu, tačiau tokias prielaidas kategoriškai paneigia Lietuvos kriminalinės policijos biuroviršininkas Algirdas Matonis: „Niekas iš jų nedalyvavo nužudyme, bet realizuojant menošedevrus jie pasirodė, nes, matyt, siekė neblogai pasipelnyti.“
