Kaip pažymėjo autorius, dabar, nepaisant žiaurių Rusijos oro atakų, sausumos kare Ukraina daugiau ar mažiau išlaiko savo pozicijas. Tuo pat metu V. Putinas garsiai pareiškia apie neva neišvengiamą Donecko srities užėmimą po to, kai kris miestas-tvirtovė Kostiantynivka. Tikrovėje, kaip pastebėjo R. Foxas, šie pareiškimai neatitinka realybės, ir tai nurodo net Rusijos fronto tinklaraštininkai. Dėl šios priežasties autorius įžvelgia tris ženklus, kad V. Putinas jau netrukus gali „užsipulti Europą“.
Pirmiausia, jo nuomone, Rusijos diktatorius, panašu, tiki, kad jo pergalė Ukrainoje jau čia pat, ir iki rugsėjo mato tam tikrą „galimybių langą“. Jo optimizmą, kaip spėja R. Foxas, maitina ginčai NATO viduje, nenuoseklūs JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai, aklavietė Artimuosiuose Rytuose ir Persijos įlankoje, o svarbiausia – Ukrainos oro gynybos sistemos išsekimas.
Antra, kaip teigiama straipsnyje, Maskva šiuo metu vykdo dezinformacijos ir destabilizacijos kampaniją Europoje. Ji, be kita ko, kelia melagingus kaltinimus Baltijos šalims, tvirtindama, kad jos esą priglaudžia ukrainiečių bepiločių orlaivių bazes ir padeda nutaikyti Ukrainos tolimojo nuotolio dronus į Rusijos teritoriją. Per pastarąją savaitę oficiali Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova ir Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas apkaltino Latviją tiesioginiu dalyvavimu kare Ukrainos pusėje.
Be to, neseniai Rusijos žvalgybos lėktuvas „Tu-95“ praskrido netoli NATO operatyvinės grupės, vykdžiusios pratybas Norvegijos jūroje, priminė autorius. Jis priartėjo pavojingu atstumu prie britų lėktuvnešio „HMS Prince of Wales“ ir išmetė apie dvi dešimtis priešpovandeninių hidroakustinių plūdurų, po to du britų naikintuvai „F-35“ jį perėmė ir nuvijo.
Autoriaus teigimu, šis manevras buvo demonstratyvus ir net kiek vaikiškas, tačiau turėjo konkretų tikslą:
„Net jei plūdurai būtų veikę vos kelias minutes, jie galėjo padėti nustatyti, kokie būtent NATO palydos povandeniniai laivai yra tame rajone.“
R. Foxas taip pat pabrėžė, kad pastaruoju metu Rusijos povandeniniai laivai – tiek valdomi žmonių, tiek bepiločiai – vis aktyviau veikia Šiaurės ir Airijos jūrose, taip pat Lamanšo sąsiauryje, sekdami degalų dujotiekius ir povandeninius ryšių kabelius. Pasak jo, „jausmas, kad karas pamažu peržengia Ukrainos ribas ir plinta į visą regioną, tik stiprėja“.
Jei Putinas nelaimės, karas vis tiek nesibaigs
Trečiasis tikėtino puolimo prieš Europą ženklas, autoriaus nuomone, – reikšmingas situacijos pablogėjimas pačioje Rusijoje, kur, kaip žinoma, ekonomika išgyvena toli gražu ne pačius geriausius laikus. Kalbama apie eiles prie degalų, interneto ir mobiliojo ryšio sutrikimus. Be to, Rusijos okupuotas Krymas išgyvena aštrų degalų ir vandens deficitą.
Tačiau, rašo apžvalgininkas, jei V. Putinui bandymas pasiekti bent kokią nors pergalę žlugs, tai nereiškia karo pabaigos:
„Rusija jau funkcionuoja kaip karo ekonomika, o Putinas tapo jos karo lyderiu. Taika neįeina į jo paties politinio išlikimo supratimą.“
Autoriaus nuomone, jei karas užsitęs žiemą, Rusijos diktatoriui teks imtis dar rizikingesnių žingsnių. Labiausiai tikėtina, kad jis paskelbs dalinę arba visišką mobilizaciją, kad surinktų ne mažiau kaip 500 tūkstančių naujų karių. Beveik neabejotinai tai lydės visiškos karinės padėties įvedimas.
„Tokiu atveju apie nuosavą oro gynybą teks rimtai susimąstyti ne tik Kyjivui ir jo kaimynėms Baltijos šalims. Tai palies visus Europos sąjungininkus NATO, įskaitant Didžiąją Britaniją“, – teigiama straipsnyje.
Autoriaus teigimu, šalims teks peržiūrėti savo teritorijos ir jūrų sienų apsaugos sistemą.
Putinas siekia eskalacijos
Kaip anksčiau pranešė UNIAN, britų politologo Marko Galeotti nuomone, V. Putinas įvarė save į spąstus ir turi kelis eskalacijos variantus. Tačiau visi jie susiję su didžiule rizika. Vienas iš mažiausiai tikėtinų – taktinio branduolinio ginklo panaudojimas, galbūt demonstratyvaus sprogdinimo operacijos jūroje pavidalu. Pasak jo, toks žingsnis gali tapti bandymu priversti Kyjivą ir jo Vakarų rėmėjus panikoje prašyti taikos.
M. Galeotti taip pat neatmeta, kad V. Putinas galėtų suaktyvinti Rusijos diversijų kampaniją prieš Europos gamyklas, gaminančias ginklus Ukrainai, taip pat prieš automobilių ir geležinkelių maršrutus, naudojamus jiems transportuoti. Bet tai neišvengiamai sukels Europos įniršį būtent tuo momentu, kai kai kurios šalys pradeda peržiūrėti savo paramos Ukrainai lygį. Be to, diktatorius galėtų paskelbti naują mobilizaciją, tačiau tai gali sukelti itin neigiamą reakciją ir lemti rimtus sukrėtimus Rusijos viduje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
