REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
31
„Project Iceworm“ – branduolinės amerikiečių bazės po ledu paslaptis (nuotr. YouTube)

1959 metais JAV valdžia pradeda projektą „Iceworm“ („Ledo kirminas“) – požeminių branduolinių raketų paleidimo aikštelių tinklas Grenlandijoje. Ten buvo pravesta apie 4 tūkst. kilometrų ilgio tunelių sistema ir sukurta aplinka 200 žmonių gyvenimui. Tai buvo visavertė kolonija po ledu, tačiau dėl pernelyg didelio pavojingumo projektą uždarė, o branduolines atliekas buvo nuspręsta „amžiams palaidoti“ žemėje.

31

1959 metais JAV valdžia pradeda projektą „Iceworm“ („Ledo kirminas“) – požeminių branduolinių raketų paleidimo aikštelių tinklas Grenlandijoje. Ten buvo pravesta apie 4 tūkst. kilometrų ilgio tunelių sistema ir sukurta aplinka 200 žmonių gyvenimui. Tai buvo visavertė kolonija po ledu, tačiau dėl pernelyg didelio pavojingumo projektą uždarė, o branduolines atliekas buvo nuspręsta „amžiams palaidoti“ žemėje.

REKLAMA

Paskutiniai tyrimai rodo, kad šie „likučiai“ yra pavojingi ir kada nors ateityje gali paskleisti toksines medžiagas į aplinką, tačiau problemos spręsti niekas nesiima. Danų ir amerikiečių valdžios nelabai sutaria, kam dabar reiktų užsiimti šia problema.

Ideali vieta

Šaltojo karo metais amerikiečių kariuomenės vadovybė laikė Grenlandiją itin naudinga vieta raketų bazei: teritorija išsidėsčiusi palyginti netoli nuo Sovietų Sąjungos, o nuo priešo žvalgybos galima slėptis po žeme. Maža to, Danija beveik nesirūpino savo salos saugumu, todėl ir patį projektą buvo galima įgyvendinti nuslepiant nuo vietos valdžios.

REKLAMA
REKLAMA

1960 metais JAV kariuomenė susitarė su Danijos valdžia dėl tyrimų centro statybų Grenlandijoje pradžios. Savaime suprantama, tai buvo priedanga: amerikiečių kariuomenė ten pastatė raketų kompleksą ir dislokavo 600 branduolinių užtaisų.

REKLAMA

Nors tyrimų projektas ir buvo fiktyvus, jis iš esmės atnešė naudos: būtent dėka šių ledo analizių mokslininkai sugebėjo įsigilinti į klimato kaitos istoriją. Specialistai stotyje dirbo beveik metus – jie turėjo savo kambarius, bendrą virtuvę, tualetus, dušą, biblioteką, gydymo palatą, operacinę, laboratoriją, didelį sandėlį, net kirpyklą, parduotuvę, bažnyčią ir teatrą.

Visa infrastruktūra buvo sujungta tunelių grandine, iš esmės suformuodama tam tikro pobūdžio koloniją. Elektrą tiekė pirmasis pasaulyje kilnojamas branduolinis reaktorius „PM-2A“, sugeneruojantis stočiai 2 megavatus energijos.

REKLAMA
REKLAMA

Pagrindinis bazės statybų materialas buvo mediena ir plienas, tačiau iš esmės tai visus tunelius paprasčiausiai iškirto lede, iš čia ir kilo pavadinimas. Buvo prognozuojama, kad požeminė bazė be kažkokio papildomo finansavimo galės išdirbti apie 10 metų, tačiau teritoriją apėmęs ledas pajudėjo anksčiau laiko ir sukėlė grėsmę visam projektui. Praėjus keliems metams darbuotojus pradėta palaipsniui evakuoti, darbas centre buvo mažinamas, o 1967 metais „Iceworm“ buvo apleistas.

Kas nutiko po evakuacijos

JAV kariuomenė manė, kad nuolatiniai speigai kartu su tirpstančiais ledynais visiškai „palaidos“ jų bazė po storu ledo sluoksniu. Tačiau 2016 metais tyrinėtojai aptiko, kad globalus atšilimas ištirpdė ledo sluoksnį ir nulėmė tunelių tirpimą. Jeigu šis procesas tęsis, radioaktyvios medžiagos išsiverš į paviršių, o vėjas išnešios radiaciją po aplinkines teritorijas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Prieš evakuaciją specialistai susirinko pagrindinius branduolinių užtaisų elementus, tačiau pagrindinė infrastruktūros dalis išliko – pastatai, geležinkelio bėgiai, nutekamieji vamzdžiai, dyzelinis kuras ir radioaktyvios šiukšlės. Anot tyrėjų, 20 tūkst. litrų cheminių šiukšlių iki šiol yra „palaidota“ stoties teritorijoje, kartu su 24 milijonais litrų biologinių šiukšlių nutekamuosiuose vamzdynuose.

Rodytųsi, skubėti nėra kur – mokslininkų manymu, ledynų tirpimas ir katastrofa ištiks po apytikriai 100 metų. Tačiau ir tvarkymo procesas gali užimti daugelį metų, nors JAV ir Danija dar net nesutarė dėl darbo plano.

Formaliai bazė lieka JAV kariuomenės nuosavybe, tačiau iki galo nėra aišku, kas turėtų susirinkti atliekas. Abiejose šalyse atsisakoma išskirti biudžetą neperspektyviam projektui ir atsakyti už galimas rizikas: sunku pasakyti, ar bazė išvis yra saugi bet kokiai veiklai netoli jos po tiek metų neveikimo.

REKLAMA

2017-ųjų gegužę Grenlandijos užsienio reikalų ministras Vittusas Qujaukitsoqas neteko darbo po to, kai pasiskundė JT dėl danų ir amerikiečių neveiklumo. Valdininkas juos apkaltino nenoru spręsti aplestos stoties problemos.

Atleidus regioninį vadovą tema vėl tapo faktiškai niekam neįdomi. Brauno universiteto profesorius Jeffas Colganas perspėjo, kad problemos sprendimo atidėliojimas – tai klaida. „Ten bus visa eilė nenumatytų problemų, kurių mes nelaukiam“, – pasakojo specialistas.

1960-aisiais amerikiečiai turėjo mažai pagrindo manyti, kad jų slapta bazė ledynuose kažkokiu būdu ateityje sukels ekologonių problemų. Galų gale, ji buvo surakinta ledynų ir turėjo per amžių amžius išlikti amžino įšalo žemėje.

 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų